„Būtent šia kryptimi ir dirbame [dėl netrukdomos Baltarusijos prieigos prie jūros]. Jau dabar 7 proc. Rygos uosto krovos vyksta mūsų krovinių sąskaita“, – duodamas interviu žurnalui „Atviras miestas“ kalbėjo V.Markovičius.
„Kovo–balandžio mėnesiais Latvijoje lankėsi tiek delegacijų iš Baltarusijos, kiek jų greičiausiai nesilankė per pastaruosius penkerius metus. Tai buvo ministerijų, departamentų ir valstybinių koncernų vadovai, suinteresuoti bendradarbiavimu su Latvija. Jie lankėsi Ventspilyje, Rygos uoste, regioninėse įmonėse“, – pridūrė ambasadorius.
V.Markovičius paaiškino, kad kalba eina apie projektus, susijusius su Baltarusijos kalio ir naftos bendrovių interesais bei su Kinijos ir Baltarusijos pramoninio parko „Didysis akmuo“ ir naujos celiuliozės gamyklos statybos planais.
„Jau po pusantrų metų pradės veikti dvi naujos kalio kasyklos. Tai du milijonai tonų kalio! Kur jis keliaus? Jau dabar turime pradėti dirbti šiuo klausimu“, – kalbėjo V.Markovičius.
Pasak ambasadoriaus, Lietuvos uostai negalės priimti tokio kiekio krovinių, nes jų pajėgumai yra riboti.
„O jūs [latviai] turite tokių galimybių“, – išreiškė savo nuomonę V.Markovičius.
V.Markovičius taip pat pastebėjo, kad pasirinkdama uostus kroviniams gabenti, Baltarusija atsižvelgia ir į tarifų klausimą.
„Ekspertai šiuo metu koordinuoja, sprendžia, kokie jie bus, nes mūsų interesai taip pat nuo to priklauso“, – pridūrė ambasadorius.
„Jei lyginsime Lietuvos ir Latvijos uostus, pirmieji, žinoma, yra arčiau mūsų geografiškai. Tačiau logistiniai pranašumai, apie kuriuos kalbėjo Lietuvos partneriai, nėra tokie akivaizdūs – žvelgiant į visumą ir atsižvelgiant į visus komponentus, Latvijos sąlygos gali būti labai, labai patrauklios“, – pridūrė V.Markovičius.
