„Daug kalbame apie itin brangų, milijardais skaičiuojamą projektą, o de facto dar neturime net jo pavadinimo. O jo nėra dėl projekte dalyvaujančių valstybių interesų. Pavyzdžiui, estai sako, kad jeigu yra “Via Baltica„, tai turėtų būti ir “Rail Baltica„. Šią poziciją palaiko ir Europos Komisija, tačiau susitikę premjerai kalba tik apie “Rail Baltic“, – teigė Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius energetikos ir transporto politikos klausimais Vytautas Naudužas.
V.Naudužas pabrėžia, kad derybose labai svarbu ir interesus, ir patį projektą teisingai sudėlioti, nes geležinkelio Europos Sąjunga nepadovanos nė vienai šaliai, o finansavimas nėra begalinis.
„The Economist“ anksčiau skelbė, kad Estija projektą vadina „Rail Baltic“.
Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Arenijus Jackus BNS anksčiau sakė, kad Lietuva labiau pritartų „Rail Baltica“ pavadinimui.
Įgyvendinant projektą „Rail Baltica“, numatoma nutiesti geležinkelio jungtį tarp Helsinkio, Talino, Rygos, Vilniaus ir Varšuvos, pratęsiant ją iki Berlyno.
Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje – apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų. Bendra vėžės vertė – 3,6 mlrd. eurų (12,43 mlrd. litų).
