Pasak susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus, buvo sutarta, kad atsižvelgiant į projekto įgyvendinimo eigą, atliktus darbus, kiekviena šalis turi tęsti suplanuotus darbus ir įvertinti, kaip toliau tobulinti projekto valdymo struktūrą, siekiant projekto įgyvendinimo laiku.
Šalių vertinime svarbu atsižvelgti į tai, kad nekiltų naujų vėlavimų, nekeltų papildomų rizikų nacionaliniam saugumui ir užtikrintų sklandų projekto finansavimą.
„Kartu su kaimynais sutarėme, kad svarbiausia yra bendras tikslas, kad vienas didžiausių Baltijos jūros regiono infrastruktūros projektų, būtų įgyvendintas iki 2026 metų. Siekdamos kuo daugiau integralumo, šalys jau vykdo realius projekto valdymo modelio integracijos veiksmus, kurie padės pasiekti šį tikslą“, – pabrėžė ministras J.Narkevičius.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu „Rail Baltica“ projektas yra sėkmingai įgyvendinamas, ypač Lietuvoje. Už „Rail Baltica“ geležinkelio statybos darbus ir projekto įgyvendinimą Lietuvos Respublikos teritorijoje yra atsakingas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas – AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“.
„Galime pasidžiaugti intensyviai vykstančiais darbais. Praėjusių metų pabaigoje pasirašyta Vilnius – Kaunas atkarpos teritorinio planavimo darbų sutartis, intensyviai vykstantys statybos darbai Kauno mazge bus baigti iki šių metų pabaigos. Sklandžiai vyksta žemės paėmimas pagrindinei geležinkelio linijai nuo Kauno iki Latvijos sienos, vyksta projektavimo darbai. Planuojame šiais metais skelbti konkursus, kad galėtume pradėti statybas 2021 metais. Esame numatę teikti paraišką finansavimui gauti, kad geležinkelis būtų pastatytas iki Panevėžio miesto dar šioje finansinėje perspektyvoje – iki 2023 metų, o likusią linijos atkarpą planuojame užbaigti sekančioje finansinėje perspektyvoje“, – kalbėjo susisiekimo ministras.
Susitikimo metu susisiekimo ministras pateikė siūlymus, kaip būtų galima dar labiau spartinti darbus ir efektyvinti šalių bendradarbiavimą įgyvendinant projektą.
„Pagrindiniai siūlymai kaip kartu galėtume darniau dirbti, buvo įkurti valdymo komitetą, kuriame dirbtų šalių susisiekimo viceministrai, steigti bendras darbo grupes projekto įgyvendinimui. Atsižvelgiant į projekto eigą parengti specialią studiją, kurioje būtų numatyti šalių integraciją spartinantys veiksniai. Mes turime jau tokį pavyzdį Lietuvoje, kai kartu renkasi ir dirba ministerijos, projekto infrastruktūros valdytojo atstovai, teritorinio planavimo ir žemės paėmimo specialistai ir kitos susijusios institucijos, tokia bendra grupė galima ir trims šalims. Surėmus visiems pečius darbai vyks sklandžiau ir sparčiau“, – pažymėjo ministras J.Narkevičius.
Įgyvendinus „Rail Baltica” projektą, bus nutiesta 870 km ilgio greitaeigių keleivinių ir krovininių traukinių linija, sujungsianti Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą. Europinis geležinkelis leis greitai ir patogiai keliauti po Baltijos šalis, lengvai pasiekti Vakarų Europos miestus. Verslininkams pigus ir ekologiškas transporto koridorius leis pasiekti pasaulio rinkas, pritrauks užsienio investicijas. Vien projekto įgyvendinimo metu investicijos Lietuvoje sieks 2,5 mlrd. eurų, bus sukurta apie 6000 naujų darbo vietų.