Praėjusį ketvirtadienį vykusiame Tarybos posėdyje šis klausimas įplieskė aistras. Sprendimo projektą pristačiusi Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja Aistė Žalevičienė buvo užversta Tarybos narių klausimais. Tačiau panašu, kad valdžios atstovei šis projektas buvo per kietas riešutėlis. Į didžiąją dalį Tarybos narių pateiktų klausimų A.Žalevičienė atsakymų nerado. „Į šitą klausimą aš jums atsakyti negaliu“, – vis kartojo ji.
Į tribūną, nepaisant to, kad nebuvo iš anksto užsiregistravęs pasisakymui, buvo pakviestas bendrovės „Rail Skyway Systems Ltd“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Arturas Virbickas. Pastarajį taip pat užgriuvo klausimų lavina. Ar „nedraugiškos šalies“ projektas nepakenktų šalies nacionaliniams interesams? Kodėl pasirinkta teritorija šalia Šiaulių oro uosto, NATO bazės? Ar vykdoma veikla netrukdys šiauliečiams, nekels triukšmo? Ar projektas pristatytas Susisiekimo ministerijoje? Tai tik keli klausimai, kuriuos vienas po kito uždavinėjo politikai.
Ar „nedraugiškos šalies“ projektas nepakenktų šalies nacionaliniams interesams? Kodėl pasirinkta teritorija šalia Šiaulių oro uosto, NATO bazės?
Tokio sąmyšio neiškentė Tarybos narys Jonas Bartkus: „Tokia klausimų lavina, kad atrodo, jog mes pirmą kartą išgirdome apie šį projektą. Jeigu pirmą kartą girdime, tada reikia atidėti šitą klausimą, susirinkti į komitetus, atsakyti į rūpimus klausimus ir svarstyti jį kitame posėdyje.“ Vis dėlto tokiu pasiūlymu Tarybos nariai nesusidomėjo ir diskusijos virė toliau.
Kitos šalys laukia išskėstomis rankomis
Prie sienos priremtas bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas A.Virbickas nepasimetė – abstrakčiai atsakinėjo į klausimus, ramino Tarybos narius, kad dėl nieko problemų nekils, ir vis priminė, kad delsti negalima – sprendimą reikia priimti čia ir dabar.
„Mūsų įmonė ne politiniais tikslais sukurta, o ateities technologijoms kurti“, – atšovė jis, pridurdamas, kad bendrovė pati nesirinko sklypų ir šalia esanti NATO bazė esą tik sutapimas. „Mes tikrai nesirinkome vietos. Kadangi aš esu Lietuvos patriotas, norėjau, kad dirbtume Lietuvoje. Nesvarbu, ar tai būtų Vilnius, ar Kaunas. Pasirinkome geriausią variantą verslo ir ekonominiu atžvilgiu“, – tikino jis.
Svečias pasakojo, kad šiauliečiai dėl šio projekto nesusidurs su jokiomis problemomis. „Čia gamybos nebus. Styginis transportas bus gaminamas įvairiose pasaulio vietose, atvežtas čia ir, galima sakyti, atsuktuvo pagalba bus surenkamas. Plius mes tą teritoriją apsodinsime medžiais, sutvarkysime aplinką, kad mūsų žmonės, kurie dirbs, jaustųsi patogiai, o miestas nepajaus, kad mes ten dirbame“, – žadėjo A.Virbickas.
Atsakydamas į klausimą apie Susisiekimo ministeriją, bendrovės atstovas taip pat nepasimetė – neva kalbėta su ministru Rimantu Sinkevičiumi, jam pateikti visi reikalingi dokumentai, tačiau atsakymo nesulaukta. „Nežinome, ar jis už, ar prieš. Tiesiog ministerija labai lėtai dirba, o mums laikas labai brangus“, – nuo tiesaus atsakymo išsisukinėjo A.Virbickas.
Netrukus svečias lyg tarp kitko pridūrė, kad jeigu bendrovė Lietuvoje neras žemės, išeis į Latviją, į kitas šalis, kur jų neva laukia išskėstomis rankomis.
Mes gerai atliekame savo namų darbus ir jau esame pasirašę daugybę preliminarių sutarčių daugiau kaip už 10 milijardų eurų.
Tarybos nariai pasidavė spaudimui
Spaudimą pajutę kai kurie Tarybos nariai teiravosi, kaip elgtųsi bendrovė, jei politikai nuspręstų atidėti klausimą, kad galėtų susirinkti daugiau informacijos apie daug žadančius investuotojus.„Mus spaudžia terminai, todėl nelauksime 99 metus. Turime analoginius variantus. Aš nesakau, kad mes dirbame tik su jūsų miestu. Yra Panevėžys, yra Jonava, kurie suteiktų sklypą. Mes gerai atliekame savo namų darbus ir jau esame pasirašę daugybę preliminarių sutarčių daugiau kaip už 10 milijardų eurų. Terminai mus spaudžia, dėl to mes norime tai daryti iš karto ir greitai. Mums reikia to sklypo, kad galėtume pratestuoti savo produktą, jį sertifikuoti ir pateikti visam pasauliui“, – sakė A.Virbickas.
Tarybos narys Artūras Visockas dar kartą paklausė, kodėl tokia skuba, kodėl negalima atidėti klausimo, kad abiem pusėms būtų viskas aišku. Tačiau investuotojų atstovas pareiškė esą joks spaudimas Tarybai nedaromas. „Jūsų teisė yra balsuoti ir spręsti. Tiesiog mes esame pasirašę sutartis ir norime viską pradėti. Bet jūs galite galvoti mėnesį. Mes palauksime. Jokių problemų“, – galiausiai nusileido jis.
Čia žodį vėl tarė Tarybos narys J. Bartkus, prašydamas nutraukti diskusijas. „Matosi, kad žmonės jau ne pirmą kartą atsakinėja į tuos klausimus. Tai kad ir kiek beklausinėtume, tie atsakymai nepasikeis. O ar tikėti, ar netikėti... čia jau kitas klausimas“, – šypsojosi jis.Panašu, kad vis dėlto didžiajai daliai politikų pavyko pripūsti miglos į akis. Net 18 Tarybos narių palaikė šį sprendimo projektą, 4 balsavo prieš, 1 susilaikė.
Panašu, kad vis dėlto didžiajai daliai politikų pavyko pripūsti miglos į akis. Net 18 Tarybos narių palaikė šį sprendimo projektą, 4 balsavo prieš, 1 susilaikė.
Bus ar nebus pasirašyta sutartis?
Šiaulių miesto savivaldybė Investicijų sutartį su bendrove „Rail Skyway Systems Ltd“ planuoja pasirašyti jau kitą savaitę. Bendrovė ketina išsinuomoti du sklypus, kurių bendras plotas – 30 hektarų. Išnuomotuose sklypuose planuojama statyti styginio transporto laboratoriją ir bandomąją trasą. Viena smulkmena – šie sklypai priklauso ne Šiaulių miesto savivaldybei, o valstybei, todėl žemės nuomos sutartis bus pasirašoma su Nacionaline žemės tarnyba.
Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas, paklaustas, ar Nacionalinė žemės tarnyba yra informuota apie šį projektą ir sutiks pasirašyti sutartį, teigė, kad tikslaus atsakymo nežino. „Procedūrose aš nedalyvavau. Bet kadangi tai yra Industrinio parko teritorijoje, jie negali nesutikti. Čia paprasčiausiai procedūriniai dalykai“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė jis.
Tuo metu Tarybos narys A.Visockas sakė netikintis, jog sutartis bus pasirašyta. „Apskritai, jeigu savivaldybė nenori apsijuokti, turi išsiaiškinti, kas iš tiesų yra tas investuotojas, ir nuspręsti, ar kreiptis į tą Nacionalinę žemės tarnybą, ar ne“, – sakė jis.
Nepriklausomas Tarybos narys negailėjo ir daugiau kritikos politikams, kurie, nežinodami, už ką balsuoja, nardina miestą į problemas. „Analogiški atvejai buvo, kai Taryba balsavo dėl Logistikos centro, dėl Menų inkubatoriaus... Daug informacijos nutylima. Tačiau Taryba kaip visada nesusigaudė ir balsavo nesusigaudydama. Negalima taip greitai tokių rimtų klausimų, kurių net nesupranti, priiminėti“, – piktinosi jis.
Nepatikimas šis projektas pasirodė ir kai kuriems Seimo nariams, kurie viešai stebėjosi, kodėl Rusijoje nereikalingas, bet gerai reklamuojamas projektas randa gerbėjų Šiaulių taryboje. Ir ne tik randa gerbėjų, tačiau ir gauna sklypą vietovėje, kur veikia NATO karo aviacijos bazė.
Nepatikimas šis projektas pasirodė ir kai kuriems Seimo nariams, kurie viešai stebėjosi, kodėl Rusijoje nereikalingas, bet gerai reklamuojamas projektas randa gerbėjų Šiaulių taryboje.
Tuo metu valdžios atstovai jaučiasi saugūs, nes sutartį papildė nauju punktu – Investicijų sutartis įsigalioja tik tada, kai investuotojas perveda milijoną litų į Savivaldybės sąskaitą. Pasak A.Žalevičienės, sutartyje yra numatyta, kad per 12 mėnesių investuotojas privalo pasirengti techninį projektą. Jeigu per 12 mėnesių tas techninis projektas yra neparengiamas, automatiškai sutartis su investuotoju yra nutraukiama ir jam nėra grąžinamas užstatas.
Sukurs 500 darbo vietų
Primename, kad anksčiau Šiauliuose viešėję inovacijų išradėjai pasakojo, jog styginis transportas – tai ant tam tikrų kolonų ištempta styga, ant kurios važiuoja transporto priemonė. Pasak išradėjų, šis transportas itin ekologiškas ir ekonomiškas – net 9 kartus pigesnis už geležinkelio transportą.
Tikinama, kad naujasis trijų rūšių transportas lekia žaibišku greičiu. Štai greitaeigė transporto priemonė gali išvystyti net iki 500 km/val., krovininis transportas – iki 160 km/val., o miesto transportas – iki 120 km/val. greitį. Maža to, tvirtinama, kad šis transportas itin tylus. Šios technologijos išradėjas ir pagrindinis konstruktorius Anatoly Yunitskiy tvirtina, kad jeigu virš jūsų galvos 500 km/val. greičiu praskrietų greitaeigis, o jūs nepakeltumėte galvos – to net nepastebėtumėte. Tiesa, kol kas tai tik gražūs planai.
Ši naujovė dar nėra sertifikuota, todėl būtina įrengti laboratoriją ir bandomąsias trasas, kur būtų galima tobulinti ir išbandyti šį stebuklą. Bendrovės generalinis direktorius tikino, kad jų įžengimas į Šiaulius bus itin naudingas miestui – čia bus investuota apie 300 mln. eurų, per trejus metus sukurta ne mažiau 500 darbo vietų. Galima tik spėlioti, kiek iš jų bus šiauliečių.
