„Lietuva, ypač jos pajūris, mums kelia nemažai prisiminimų. Neseniai buvome Trakuose. Labai ten patiko. Dėl supaprastinto sienos kirtimo jūsų šalis tik išloštų“, – teigė Kaliningrade pakalbinti sutuoktiniai Natalija ir Jevgenijus, atvykę iš Maskvos.
 |
| Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Natalija ir Jevgenijus |
Kaliningrado gyventojai tikino, kad į Lietuvą jie trauktų ne tik krašto pažinti. „Lietuvoje yra žymiai pigiau, ypač drabužiai. Kainos gerokai skiriasi“, – teigė dviejų mažamečių vaikų mama Olga.
„Bevizis režimas būtų naudingas tiek Lietuvai, tiek Kaliningradui. Supaprastinus sienos kirtimą turizmas pagyvėtų abejose šalyse“, – teigė turizmo agentūros Kaliningrade „Baltma Turs“ vadovė Tatjana Afimova.
Skaičiuojama, kad Lietuvą per metus aplanko per 300 tūkst. turistų. Statistikos departamento duomenimis, rusai dažniausiai apsistodavo ir mūsų viešbučiuose. Praėjusiais metais Lietuvos viešbučiuose ir kitose apgyvendinimo įstaigose apsistojo 1,1 mln. užsieniečių. Iš jų – 214 tūkst. rusų, 145 tūkst. vokiečių, 127 tūkst. lenkų ir 117 tūkst. baltarusių.
Lietuva ir Rusija dar 2009-ųjų sausį buvo suderėjusios pirminį susitarimą dėl vietinio eismo per sieną su Kaliningrado sritimi tekstą. Tačiau Rusijos atstovai, pareiškę, kad susitarimas, apimantis 30–50 km pasienio zoną, jų netenkina, pasitraukė iš derybų.
Pajūrio verslininkai ir Klaipėdos apskrities savivaldybių vadovai parengė kreipimąsi į šalies vadovę Dalią Grybauskaitę, kad būtų susitarta dėl bevizio režimo tarp Lietuvos ir Kaliningrado. Anot Neringos mero Dariaus Jasaičio, Lietuvos pajūris, supaprastinus sienos kirtimo tvarką, tik išloštų.
Pasak T.Afimovos, įvedus bevizį režimą, turistai galėtų iš naujo atrasti maršrutą Klaipėda-Kaliningradas-Gdanskas.
 |
| Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Kaliningradas |
