Apžvelgiant antrąjį metų ketvirtį (balandis-birželis), Lietuvos oro uostų atstovai pastebi, kad kovo mėnesį prasidėjusi keleivinės aviacijos stagnacija palaipsniui atsitraukia, o švelnėjantys valstybių keliavimo apribojimai ir gerėjanti situacija pasaulyje tarsi prikėlė ją naujam gyvenimui.
Jei balandžio mėnesį Lietuvos oro uostai bendrai aptaranavo daugiau nei 1400 keleivių, tai gegužę šis skaičius išaugo iki beveik 4300 keleivių, o birželį viso per šalies oro uostus atvyko ir išvyko 42,6 tūkst. keleivių.
Pasak Lietuvos oro uostų atstovų, „pavasarinė oro duobė“ sugeneravo daugiau nei pusantro milijono keleivių srauto praradimą (lyginant su praėjusių metų to paties laikotarpio duomenimis).
Per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos oro uostai bendrai aptarnavo daugiau nei 3 tūkst. skrydžių, pusė jų – būtent birželio mėnesį (1633 skrydžiai), o pagrindiniais šalies oro vartais išlieka Vilniaus oro uostas, pirmąjį vasaros mėnesį aptarnavęs 974 skrydžius.
Krypčių atžvilgiu birželis taip pat buvo dosniausias: iš Vilniaus oro uosto tuo metu buvo galima buvo rinktis net 22 kryptis, iš Kauno – 6, o iš Palangos – 3.
Liepos prognozės
Kaip prognozuoja Lietuvos oro uostų atstovai, liepos mėnesio rodikliai turėtų dar labiau išjudinti šalies aviaciją. Prognozuojama, jog liepą viso bus pasiūlyta daugiau nei 70 krypčių, dalis jų visiškai naujos.
Teigiama, jog būtent liepos mėnesis padės aviacijos rinkai atgauti pagreitį, mat ne tik oro bendrovės yra paskelbusios apie grįžimus – taip pat grįžo užsakomieji skrydžiai, siūlydami atostogų pasirinkimus pamėgtomis ir naujomis kryptimis.
Ekspertų teigimu, pasiekti 2019-ųjų rekordinius srautus keleivinė aviacija galėtų kitų metų pabaigoje.
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2019 m. jie aptarnavo 6,5 mln. keleivių ir 62 tūkst. skrydžių.
