Uosto krovos įmonės taip pat baiminasi kitų mokesčių didinimo, Uosto direkcijos konkurencijos. Nors uosto krova per pastaruosius dvejus metus krito ketvirtadaliu, bendrovės, priešingai nei bijota, darbuotojų neatleido ir didino atlyginimus.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika sako, kad dėl padidėjusių geležinkelio tarifų tranzitiniai kroviniai gali būti nukreipti į Latvijos uostus.
„Tai (didinami tarifai – BNS), be abejo, atsilieps mūsų klientams, kurie gabena krovinius geležinkeliu (...) Yra tranzitas krovinių, kalbant apie tą pačią Centrinę, Vidurio Aziją, tai čia įtakos pervežimo kainos, neatmeskime tokių dalykų, kad mes dar labiau galime netekti krovinių, kurie iš tiesų įvertinus kainodarą ir kainų augimą gali pasirinkti Latvijos uostus“, – ketvirtadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė V. Šileika.
LTG grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ anksčiau pranešė, kad tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos gabenamų krovinių pervežimas nuo kitų metų brangsta 46–62 proc., konteinerių pervežimai tarp ES šalių – iki 13 proc., vežimas importo, eksporto ir vietiniais maršrutais – 5–10 proc.
Krovinių gabenimas per Klaipėdos uostą ilgalaikius susitarimus turintiems klientams nesikeis, kitiems klientams tarifai vidutiniškai augs 29 proc.
V. Šileika sako, kad kainų augimas gali paveikti ir krovinių pervežimus tarp uosto ir klientų Lietuvoje – jie vietoj geležinkelio gali rinktis kelių ar upių transportą.
„Vidaus pervežimai taip pat šiek tiek brangsta, tai bent jau čia, Lietuvoje matome tam tikrą galimybę konkurencijos – brangstant geležinkeliams, tiek kroviniai gali pereiti ant kitų transporto priemonių, turime ir autovežėjus, ir laivybą Nemunu, kuri tik pradeda po truputį vystytis, bet vienaip ar kitaip tai paveiks “, – kalbėjo asociacijos vadovas.
„Niekada nesitikime, kad augant kainoms daugės krovinių. Mes turėjome susitikimą su „Lietuvos geležinkeliais“ ir bandėme tą pasakyti. Tarifų didinimas mums šiek tiek suprantamas, bet jis neturėtų būti toks drastiškas – kainos kai kyla dešimtimis procentų, tai rinka tikrai nepriima teigiamai“, – pridūrė V. Šileika.
Šiuo metu tranzitinių krovinių vagonuose pervežimas per Klaipėdos uostą kainuoja 8,89 euro už toną, iš Lietuvos stočių į uostą – 8,93 euro, tranzitinių konteinerių pervežimas per uostą – 323 eurus, iš Lietuvos stočių – 375 eurus. Tuščių tranzitinių vagonų pervežimą tarp Klaipėdos uosto „LTG Cargo“ yra įkainojusi 173, o iš Lietuvos stočių – 91 euru.
Baiminasi direkcijos konkurencijos, kad taps brangiausiu regiono uostu
LJKKS vadovas sako, kad sausio pradžioje turėtų paaiškėti, ar Uosto direkcija ateityje didins krovos kompanijoms taikomus mokesčius.
„Dabar sunku pasakyti, ar Uosto direkcija žada kažką keisti, bet, kiek girdėjome, sausio pradžioje bus bandoma pasidalinti tam tikrais ketinimais arba tam tikromis intencijomis, kas galėtų įvykti su tuo, kas mus domina – įvairi mokestinė bazė, susijusi su uostu“, – kalbėjo V. Šileika.
Koncerno „Achemos grupė“ valdomo Centrinio Klaipėdos terminalo vadovo Karolio Grigalausko teigimu, uosto bendrovės atsargiai vertina direkcijos, kuri nuo šių metų veikia kaip akcinė bendrovė, planus – neatmetama, kad jos pasiūlytos paslaugos konkuruos su įmonių veikla.
„Aišku, uostas dabar tapo akcine bendrove, gali kelti naujus tikslus, pelningumo tikslus, naujų veiklų susigalvoti, į ką mes taip pat žiūrime atsargiai, nes visa tai gali paveikti bendrą uosto patrauklumą ir bendrą uosto krovinių kainą“, – žurnalistams sakė K. Grigalauskas.
„Uostas šiuo metu yra labai aktyvus ir bando išnaudoti tą galimybę tapus akcine bendrove, tikrai nesėdi rankas sudėję ir įvairių paslaugų susigalvoja, kai kurios paslaugos galimai gali konkuruoti su kitomis įmonėmis, kurios jau seniai dirba uoste. Manau, kad tokių iššūkių kitais metais mes sulauksime“, – kalbėjo jis.
Uosto vadovas Algis Latakas anksčiau interviu BNS yra sakęs, kad tapusi akcine bendrove direkcija planuoja naujas veiklas, bet nebus konkurentė uosto įmonėms – tokia baimė esą yra visiškai nepagrįsta.
V. Šileikos teigimu, didinami tarifai ir rinkliavos Klaipėdos uostą gali paversti brangiausiu regione, dėl to kroviniai gali būti nukreipiami į kaimyninius uostus.
„Jeigu mes būsime brangiausias uostas, tai tikrai nebūsime pats patraukliausias mūsų klientams. Ypatingai jeigu norime kalbėti apie kažkokį tranzitą. Nenorime būti tik vidaus, Lietuvos uostas, tam mes turime sudaryti visas sąlygas – pradedant nuo geležinkelio tarifų, krovos tarifų, rinkliavų įvairių ir taip toliau. Jeigu būsime vienas iš brangiausių uostų, tai tikrai kitais metais stebėsime krovos augimą uostuose, kuriuose ji šiais metais krenta – Ryga, Ventpilis ir kiti. Tokie dalykai yra stebimi, mes turime tam tikrų signalų“, – sakė V. Šileika.
Asociacijos duomenimis Klaipėdos uostas šiemet turėtų perkrauti 33,1 mln. tonų krovinių – 8 proc. mažiau nei pernai (36,1 mln. tonų), tuo metu Rygos uoste 2023 metais krova krito 20 proc. iki 18,9 mln. tonų, Ventspilyje – 26 proc. iki 10,9 mln. tonų, jungtiniame Talino uoste – 28 proc. iki 12,7 mln. tonų.
Krovai mažėjant darbuotojų uoste daugėjo, augo algos
Klaipėdos uosto krovai pastaruosius dvejus metus kritus apie 27 proc. – nuo 45,6 mln. tonų 2021 metais iki maždaug 33 mln. tonų šiemet – jo įmonės darbuotojų neatleido, kaip buvo baiminamasi. Priešingai, darbuotojų skaičius augo, sako V. Šileika.
„Kiek žinau, tai nė viena iš kompanijų nesiėmė drastiškų priemonių atleidinėti žmones, vieni optimizavosi perkeldami žmones į kitas darbo vietas, dauguma įmonių iš tikrųjų didino darbuotojų skaičių, o jeigu pasižiūrėsime į tendencijas, tai didinama metai iš metų“, – ketvirtadienį sakė LJKKA prezidentas.
Anot jo, norėdamos išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus uosto bendrovės taip pat didino jiems atlyginimus.
„Lygiai tas pats yra ir su atlyginimais – nežiūrint į tai, kad uostas patyrė tam tikrą sukrėtimą ir turime neigiamas krovos apimtis, atlyginimai nuo to nemažėja, jie tik auga. Kiekviena iš kompanijų didino atlyginimus dėl to, kad mums labai svarbu išlaikyti kvalifikuotus žmones (...) Mes turėjome daryti viską, kad žmonės iš mūsų neišeitų ir didinti šiek tiek didesniu procentu, nes kvalifikuotų žmonių labai sunku surasti“, – kalbėjo V. Šileika.
