„Geležinkelių infrastruktūros plėtra Lenkijoje iš tikrųjų kelia nerimą. Moderni infrastruktūra ir tinkamas greitis yra labai svarbu, kad projektas galėtų pasiekti savo maksimalų potencialą. Be šių sąlygų Lenkijos pusėje projektas neatneš visos naudos“, – portalui przegladbaltycki.pl sakė D.Budrys.
Pasak portalo, Lietuva yra „Rail Baltica“ projekto lyderė, ji pernai baigė „Rail Baltica“ atkarpą nuo Kauno iki Lenkijos sienos. D.Budrio teigimu, taip buvo baigtas pirmasis statybų etapas, dabar vyksta paruošiamieji darbai antrajam etapui, kuris apims atkarpą nuo Kauno iki Latvijos sienos.
„Tikimės, kad visas projektas bus užbaigtas iki 2025 metų“, – sakė D.Budrys.
Lenkijos geležinkelių bendrovė „Polskie Linie Kolejowe“ sausio viduryje paskelbė konkursą įrengti 230 kilometrų apvažiavimo kelių, ketinant rekonstruoti svarbią „Rail Baltica“ vėžės atkarpą Sadovnė–Balstogė.
Portalas budownictwo.wnp.pl cituoja agentūrą wnp.pl, kad konkursas atspindi naują investicijų projektų įgyvendinimo formulę, pagal kurią rengiantis dideliems projektams, statomi alternatyvūs apvažiavimai, kad nebūtų sutrikdytas krovinių ir keleivių pervežimas.
Pernai žlugo 77 kilometrų „Rail Baltica“ atkarpos Lenkijos šiaurės rytuose konkursas, kai geležinkelių bendrovė nutraukė vėžės tarp Čiževo ir Balstogės projektavimo konkursą. 2015 metų pabaigoje įmonė paskelbė 35 kilometrų ilgio atkarpos Sadovnė-Čiževas statybos rangovo konkursą ir pasiūlymų laukia iki vasario 1 dienos.
Bendra „Rail Baltica“ vėžės vertė, įvairiais skaičiavimais, siekia 3,7-5,2 mlrd. eurų. Lietuvoje atkarpos ilgis siekia 366 kilometrų – čia bus statomas ne tik kelias nuo Kauno iki Latvijos sienos, bet ir nuo Kauno iki Vilniaus. Tuo metu Latvijoje ir Estijoje trasos ilgis sieks maždaug po 300 kilometrų, o Lenkijoje – 430 kilometrų.
