„Steigiant įmonę buvo preliminariai žodžiu susitarta, kad kiekviena šalis galės nominuoti po asmenį į valdybą. Buvo toks džentelmeniškas susitarimas, tačiau jis nebuvo įteisintas raštiškai ir dabar Estija su Latvija su tokiu valdybos narių skyrimo būdu nesutinka“, – BNS sakė „RB Rail“ stebėtojų tarybos pirmininkas ir „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės „Rail Baltica statyba“ vadovas Dainius Budrys.
Jo teigimu, Estijos ir Latvijos atstovai siūlo, kad „RB Rail“ valdybos nariai būtų atrinkti paskelbus papildomą konkursą, tačiau su tuo nesutinka Lietuva, kuri į „RB Rail“ valdybą yra pasiūliusi „Epso-G“ vadovą Virgilijų Poderį. Jis liko antras „RB Rail“ generalinio direktoriaus rinkimuose ir jau yra sutikęs eiti valdybos nario pareigas.
„Mes nenorime to papildomo konkurso, kadangi jau turime žmogų, kuris praėjo atranką ir tiktų į tą poziciją. Šiuo atveju Lietuva yra keliais žingsniais priekyje – mes turime savo kandidatą ir jį siūlome. Latviai ir estai pas save gali pasidaryti (konkursus – BNS) ir siūlyti irgi kandidatus. Čia kiekvienos šalies pasirinkimo laisvė“, – tvirtino D.Budrys.
Pasak jo, dėl Latvijos ir Estijos pozicijų „RB Rail“ valdybos narių paskyrimo procesas yra įstrigęs, todėl sprendžiant šį klausimą gali prireikti trijų šalių politinio sprendimo.
„Jeigu nebus rastas bendras šalių konsensusas, artėjame prie situacijos, kai padėtis taps be išeities ir turės įsikišti politikai. Gali prireikti politinio lygio, nuo susisiekimo viceministrų iki premjerų, sprendimas, kaip turėtų būti sudaroma valdyba“, – sakė D.Budrys.
Šiuo metu „RB Rail“ valdyboje, kurioje turės būti keturi nariai, dirba tik įmonės generalinė direktorė Baiba Rubesa. Antradienį Vilniuje vykusioje tarptautinėje diskusijoje dėl „Rail Baltica“ įgyvendinimo eigos B.Rubesa sakė, kad valdybos narių paskyrimas gali užtrukti ir iki kitų metų.
„Tikiuosi, kad mes pritrauksime profesionalų ir specialistų (...) Tautybė arba atstovavimas šaliai prieštarauja žmogaus teisėms, versle negalima apie tai kalbėti, mes kalbame apie profesionalus ir ekspertus. Mano pozicija tokia, kad aš norėčiau, kad galima būtų atvirai pasirinkti profesionalus visose trijuose Baltijos šalyse nepriklausomai nuo tautybės ar šalies atstovavimo“, – tvirtino B.Rubesa.
Latvijos bendrovės „Eiropas Dzelzcela linijas“ generalinis direktorius Dinsas Merirandsas taip pat teigė, kad „RB Rail“ valdybos nariai turi būti atrinkti surengus viešą atranką.
„Remiantis atvira atrankos procedūra. Turi būti įvertinami visi nariai kandidatai“, – tarptautinėje diskusijoje sakė D.Merirandsas. Pasak jo, kandidatus galėtų vertinti arba „RB Rail“ stebėtojų taryba, arba pačios Baltijos šalys.
Seimo Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma BNS teigė, kad B.Rubesos prognozės dėl valdybos paskyrimo terminų rodo, jog kai kurios šalys baiminasi tiesioginio valdybos narių delegavimo.
Jurgis Razma BNS teigė, kad B.Rubesos prognozės dėl valdybos paskyrimo terminų rodo, jog kai kurios šalys baiminasi tiesioginio valdybos narių delegavimo.
„Yra trys šalys, jos ir skiria. Mums neturėtų rūpėti, ką į valdybą deleguoja estai ar latviai, lygiai taip pat jie turėtų gerbti mūsų teikimą (...) Jeigu mūsų atstovai pateikė kandidatūrą, manau, kad kitos dvi šalys neturėtų jos kvestionuoti, neturėtų fantazuoti, kad konkurso būdu atsirenkama būtų. Nes konkurso būdu Lietuva gali valdyboje ir nė vieno atstovo neturėti“, – BNS sakė J.Razma.
Pasak D.Budrio, „RB Rail“ yra registruota Latvijoje, pagal kurios teisę valdybos funkcijos yra panašios į direktorių tarybos funkcijas. Lietuvai valdyboje, pagal ankstesnį žodinį susitarimą, valdyboje turėtų atitekti finansų direktoriaus, Latvijai – administracijos direktoriaus, o Estijai – technikos direktoriaus pareigos.
Pagal „RB Rail“ įstatus stebėtojų tarybos pirmininkas kasmet keičiamas rotacijos principu. Iš kiekvienos šalies stebėtojų taryboje dirba po du atstovus. „RB Rail“ lygiomis dalimis valdo „ Rail Baltica statyba“, Latvijos „Eiropas dzelzcela linijas“ ir Estijos „ Rail Baltic Estonia“.
