„Mirties keliu“ praminta magistralė gerokai pasikeis. Po rekonstrukcijos čia bus nutiesti jungiamieji keliai, kuriais bus galima patekti į degalines, tačiau greitis avaringoje atkarpoje padidės.
Marijampolė-pasienis ruože pokyčių reikia: per 2001–2017 m. laikotarpį šiame ruože įvyko 256 eismo įvykiai, kurių metu buvo sužeisti 332 žmonės, žuvo 79.
Tačiau planai sukėlė nerimą verslininkams, kurie nerimauja, kad reikės uždaryti verslus.
Nenori uždaryti degalinių
„Kai sužinojome, kad nuo nuo Marijampolės iki sienos į visas degalines ir poilsio aikšteles uždaro įvažiavimus, pradžioje nustebome – negali taip būti“, – Seimo Ekonomikos komiteto nariams skundėsi degalinių tinklo „Emsi“ savininkas Antanas Matuiza.
Pagal projektą, visi automobiliai į degalines gales patekti tik per jungiamuosius kelius, taigi mašinos negalės tiesiogiai patekti į degalines, o turės dar sugaišti laiko.
„Supratome, kad degalines reikės uždaryti, nes niekas neužvažiuos į jas“, – sakė verslininkas. „Emsi“ toje atkarpoje turi dvi degalines, į kurias investuota apie 3 milijonus eurų.
„Paskolos imtos iš banko“, – komitete skundėsi „Emsi“ vadovas.
Perspėja, kad vairuotojai negaiš laiko
Degalinių tinklo „Neste Lietuva“ vadovas Ringaudas Steikūnas mano, kad su pertvarka eismo saugumo klausimas nebus išspręstas.
„Sunkusis transportas, patekęs į jungiamuosius kelius, kelia saugumo klausimą“, – pastebėjo jis.
Lietuvos naftos produktais prekiaujančių įmonių asociacijos vadovė Daiva Jokšienė Seimo narius taip pat perspėjo, kad vilkikų vairuotojai, kurie yra stambiausi pirkėjai, neužsuks į degalines, nes taip bus sugaištas laikas.
„Jiems turi būti patogu įvažiuoti ir išvažiuoti, ir čia svarbu laikas – niekas nenorės važiuoti į degalines šalutiniais keliais. Be to, gali susidaryti spūstys, greitis bus ribojamas. Vairuotojai negaišta laiko“, – perspėjo asociacijos vadovė.
Be to, jos teigimu, Lietuvos degalinės konkuruoja su lenkiškomis, ir „Via Baltica“ riedantys vilkikai gali stabtelėti tik Lenkijoje degalų užsipylimui, taip esą bus prarasti mokesčiai.
Asociacija teikė pastabas dėl rekonstrukcijos, tačiau į jas nebuvo atsižvelgta.
Degalinių tinklo „Neste Lietuva“ vadovas R.Steikūnas sakė, kad eismo saugumo klausimas nebus išspręstas.
Kelių direkcija: Kauno pavyzdys parodė, kad reikia pertvarkų
Susisiekimo ministerija sako, kad jokių išimčių nebus daroma, ir jungiamųjų kelių plano nebus atsisakyta. Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas teigė, kad staigūs pasukimai į degalines – nėra dažna praktika Europoje, todėl turi būti nutiesti jungiamieji keliai. Kitu atveju ši atkarpa ir liks „Mirties keliu“, kuriame kasmet žūsta dešimtys žmonių.
„Kitu atveju valstybei reiktų daug investuoti, nes susidaro spūstys. Kauno „Megos“ pavyzdys tai parodė“, – sakė jis. Kaune šiuo metu vyksta greitkelio atkarpos rekonstrukcija.
V.Andrejevas ramino verslininkus, kad „Via Baltica“ kelyje bus ženklai, kurie iš anksto įspės apie degalines ir nusukimus.
„Čia ne miesto gatvė. Jei „Via Baltica“ greitis siektų 30 kilometrų per valandą, tai būtų gerai. Lenkai irgi imasi tokių pokyčių“, – teigė jis.
Susisiekimo viceministras Paulius Martinkus Ekonomikos komitete kalbėjo, kad vakarietiški standartai turi galioti visiems. Atkarpoje yra 16 degalinių.
„Jei mažėtų sauga, tai mažėtų ir greitis, ir tai jau būtų ne autostrada“, – argumentavo viceministras. Mat nutiesus įprastus nuvažiavimus į degalines, reiktų sumažinti leistiną greitį ir tai esą tik didins problemas.
Sužeistų ir žuvusių – daug
Jis Ekonomikos komitete ramino degalinių tinklų atstovus, kad jungiamieji keliai ves palei autostradą, todėl esą nereikia baimintis, kad vilkikai neužvažiuos. „Srautas tikrai nesumažės, jo net padaugės“, – žadėjo viceministras.
Pasak jo, tik vienai degalinei kyla grėsmė, kad ji bus išpirkta. Visos kitos degalinės bus pasiekiamos jungiamaisiais keliais. Nuovažos suplanuotos kas penkis kilometrus. „Prie kiekvienos degalinės statyti viaduką būtų neracionalu“, – sakė jis.
Seimo Ekonomikos komiteto nariai kol kas nesiima stoti nei į viena pusę ir sako, kad reikia daugiau informacijos.
Ekonomikos komiteto narys Dainius Kreivys irgi mano, kad degalines turintys verslininkai gali prarasti verslą, tačiau susisiekimo viceministras su nesutiko. „Jie galės prisijungti prie jungiamųjų kelių“, – kartojo P.Martinkus.
Verslininkai žada nenusileisti ir toliau kovoti, kad pertvarka būtų atšaukta arba jungiamieji keliai tobulinami. Balandį jie jau protestavo Marijampolėje, akcijas žada kartoti ir toliau.
Per 2001–2017 m. laikotarpį šiame ruože įvyko 256 eismo įvykiai, kurių metu buvo sužeisti 332 žmonės, žuvo 79. Tai yra beveik 20 proc. visų žuvusiųjų „Via Baltica“ kelyje per minėtą laikotarpį. 2018 m. šiame kelio ruože buvo užregistruota 11 techninių eismo įvykių, iš kurių 6 susidūrimai, 3 susidūrimai su gyvūnais.
Projekto preliminari vertė siekia 300 mln. eurų.
