Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Dėl uždaryto oro kelio tarp Ukrainos ir Rusijos – apylanka rusų ir ukrainiečių oligarchams Vilniuje

Uždraustas susisiekimas oru tarp Rusijos ir Ukrainos neša pajamas Vilniaus oro uostui. Privatūs verslininkų orlaiviai Vilniuje leidžiasi vos keletui minučių tam, kad išvengtų draudimo skristi tiesiogiai. 
Lėktuvas Vilniaus oro uoste
Lėktuvas Vilniaus oro uoste / „Scanpix“ nuotr.

Ukrainos vyriausybei nuo balandžio mėnesio uždraudus bet kokį nereguliarų aviacinį susisiekimą su Rusija, abiejų šalių verslininkai, skraidantys privačiais lėktuvais, pradėjo ieškoti išeities. Vilniaus oro uostas pasirodė viena jų.

Pakeliui į Rusiją trumpam tupia Vilniuje

Vieną balandžio popietę Vilniaus oro uoste nusileido privatus „Gulfstream G450“, kuris priklauso Ukrainos politikui Viktorui Medvedčukui, artimam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Flightradar24 sistema parodė, kad jis atskrido iš Rusijos. Vos pusvalandį praleidęs oro uoste, jis pakilo skrydžiui į Ukrainą.

Iš Rusijos atskridę orlaiviai tupia Vilniuje ir netrukus kyla skrydžiui į Ukrainą arba atvirkščiai. Tai reiškia, kad jų skrydis jau fiksuojamas iš Vilniaus į Rusiją arba Ukrainą. Flightradar24 sistema taip pat rodo, kad kai kurie orlaiviai balandį Vilniaus oro uoste užtruko vos keletą minučių.

O.Bulakovo lėktuvas Vilniaus oro uoste
O.Bulakovo lėktuvas Vilniaus oro uoste

Tą pastebi ir Vilniaus oro uosto atstovai.

„Pastebime nežymų skrydžių Ukraina-Vilnius-Rusija ir atvirkščiai padidėjimą dėl draudimo skristi tiesiogiai Ukraina-Rusija ir atvirkščiai“, – teigė oro uosto atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas.

Pavyzdžiui, šiais metais nuo balandžio 1 dienos orlaivių, kurie skrido maršrutu Ukraina – Vilniaus oro uostas – Rusija (arba atvirkščiai) buvo daugiau nei dvidešimt – tiek fiksuota nusileidimų Vilniaus oro uoste.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Vilniaus oro uostas
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Vilniaus oro uostas

Praėjusiais metais tokių pat orlaivių, kurie skrenda minėtu maršrutu, buvo tik keletas. Tiesa, Rusijos piliečiai dažnai atskrenda ne savo šalyje registruotais privačiais lėktuvais, tačiau tūpimas Vilniuje jiems leidžia išvengti draudimo.

Kol kas daug neuždirbo

Bendrame oro uosto pajamų kontekste tokie skrydžiai sudaro iki 1 proc., todėl žymesnio poveikio, pasak Vilniaus oro uosto atstovo, pajamoms padažnėję skrydžiai kol kas neturi.

Aviacijos ekspertas Simonas Bartkus pastebėjo, kad Vilnius tėra vienas iš miestų, kur tupiama apeinant draudimą.

„Kai skrydžiai yra draudžiami tarp Ukrainos ir Rusijos, tai ieškoma išeičių. Keleiviai, pastebėtina, skrenda pirmiausia per Minską, Rygą arba ieško kelių per Moldovą. Analogiškai privačių skrydžių operatoriai elgiasi taip pat ir, tikėtina, tie patys Minskas, Ryga, Vilnius yra patogiausi taškai sustoti ir taip atlikti du atskirus skrydžius“, – sakė jis.

Atnaujins, kai „Rusija taps civilizuota šalimi“

Ukrainos vyriausybė uždraudė bet kokį nereguliarų aviacinį susisiekimą su Rusija, o šalies premjeras Volodymyras Hroismanas pareiškė, kad skrydžiai į Rusiją bus atnaujinti, kai ši taps civilizuota šalimi ir nutrauks agresiją.

Kaip rašo Ukrainos žiniasklaida, reguliarūs skrydžiai į Rusiją buvo uždrausti jau anksčiau, tačiau nuo balandžio 8 dienos uždrausti visi skrydžiai.

Draudimas įvestas po to, kai prorusiškų pažiūrų Ukrainos politikai Viktoras Medvedčukas ir Jurijus Boiko pasinaudojo įstatymo spraga ir užsakomuoju skrydžiu nuvyko į Maskvą susitikti su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu bei dujų koncerno „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Mileriu.

V.Medvedčukas yra Ukrainos opozicinės, prorusiškų pažiūrų partijos „Opozicinė platforma – Už gyvenimą“ lyderis, o J.Boiko kandidatavo į Ukrainos prezidentus, tačiau, surinkęs 11,67 proc. balsų, nepateko į antrąjį rinkimų turą, praneša Ukrainos valstybinė naujienų agentūra „Ukrinform“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos