Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį aiškinosi dėl lėšų keliams panaudojimo ir žvyrkelių tiesimo.
Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas pateikė Finansų ministerijos informaciją, kad 2016 m. buvo nepanaudota 51 mln. eurų lėšų, skirtų kelių finansavimui, 2017 m. ši suma siekė 28 mln. eurų, o pernai suma buvo didžiausia ir pašoko iki 85 mln. eurų nepanaudotų lėšų, skirtų keliams.
LAKD vadovas V.Andrejevas aiškina, kad nepanaudoti pinigai „stumiasi į priekį“.
„2018 m. bendras panaudojimas buvo 485 mln. eurų ir bendras nepanaudojimas, 2019 m. ta banga nepanaudotų lėšų stumiasi į priekį – tai bendras finansavimo dydis yra 556,5 mln. eurų, iš kurių 20 mln. eurų yra ES lėšos“, – sako V.Andrejevas, pažymėdamas, kad likusią lėšų dalį sudaro Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšos.
Jis akcentavo, kad dar yra lėšų, kuriomis LAKD negali disponuoti, nes dalis lėšų yra „užšaldytos“.
Kitąmet bendra suma keliams sieks 511 mln. eurų, o 2021 m. – 495 mln. eurų KPPP lėšų ir 4 mln. ES lėšų, pristatė V.Andrejevas.
Jis patikslino, kad stumiasi buferis ir nepanaudotų ES lėšų keliams.
„2017-2019 m. bendra išasfaltuota žvyrkelių suma siekia 785 km, 61 km išasfaltuotas nuo kovo 15 šiemet ir bendros programos, 1654 km apimtyje, įvykdymas yra 47,5 procento“, – pristatė žvyrkelių asfaltavimo programos rezultatus V.Andrejevas.
Jis vardijo, kad šiuo metu projektavimo darbai atliekami 330 kilometrų žvyrkelių ir 88 kilometrai dar bus projektuojami iš esamų sutarčių, 378 kilometrams žvyrkelių yra pasirašyta rangos sutarčių.
„Iš tiesų patyrėme didžiulius vėlavimus su praėjusių metų, 2018 m. pasirašytomis sutartimis, pagrindinės sutartys dėl 340 ar 350 km „projektuok – statyk“ buvo pasirašytos balandį-birželį ir kai kurios dar liepą, projektai buvo atnešti pagrinde tik vasarį kovą“, – sako V.Andrejevas.
Jis paaiškina, kad vėlavimus lėmė derinimai, kadangi vienu metu į direkciją sutartis nešė ir projektuotojai, ir rangovai. Taip pat stringa ir dalis viešųjų pirkimų – kai kur pasiūlymai nepateikti, kai kur kainos buvo per didelės.
Konservatorius Mykolas Majauskas pažymėjo, kad komitete atliekama parlamentinė kontrolė nėra spaudimas kuo greičiau įsisavinti lėšas – siekiama, kad lėšos būtų panaudojamos kokybiškai.
„Suprantu, kad ministerija ėmėsi beprecedentinio peržiūrėjimo, kaip panaudojamos tos lėšos, ėmėsi audito, ir tai lėtina darbus“, – kalbėjo M.Majauskas.
V.Andrejevas pripažino, kad pažeidimų nustatyta, ir dėl to iš rangovų reikalaujama atsakomybės.
Susisiekimo ministerijos atstovas akcentavo, kad lėšų keliams vis tik trūksta. Įsigyta nauja įranga naudojama pamatuoti esamą kelių būklę, siekiant įvertinti esamą situaciją, įvertinus kelių būklė projektai bus prioritetizuojami, bus siekiama už tą pačią lėšų sumą padaryti daugiau.
15min jau rašė, kad žvyrkelių asfaltavimo darbai pastaraisiais metais atsiliko nuo plano, o už tai kritikos buvo sulaukęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Pernai išasfaltuota 268 km žvyrkelių – mažiau negu planuota. 2017 metais buvo numatyta išasfaltuoti 600 km žvyrkelio, o išasfaltuoti 466 km.