„Nenorime gilintis, kokios priežastys yra tų įmonių arba tų asmenų, kurie kreipiasi į teismus, mes norime padaryti taip, kad pati valstybė priima sprendimą, kad pati valstybė pradeda rūpintis šiuo klausimu, tai yra ne per verslą, ne per įmones, kurias samdo, kurios diegtų šitą sistemą, bet pati valstybė pasiimtų tai į savo rankas“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė jis.
„Jeigu mes judėsime tokiais pat metodais, kaip tai buvo daroma anksčiau, tai tikrai galimybių nebus. Jeigu mes vėl eisime su pirkimais (iš verslo – BNS), iš esmės matome, kad vėl galimybės atsidurti teisme yra praktiškai 100 procentinės“, – pabrėžė E.Sabutis.
Anot susisiekimo ministro, šiuo metu diskutuojama, kaip tą padaryti.
„Kaip konkrečiai tą padaryti, dabar ir vyksta diskusijos. (...) Pagrindinis uždavinys, kad 2025 metais išspręstume šitą klausimą ir 2026 metais jau galėtume pradėti rinkti tuos papildomus mokesčius“, – sakė E.Sabutis.
Be to, E.Sabutis pridūrė, kad e.tollingo sistema yra svarbi planuojamam steigti Kelių fondui. Anot jo, iš e.tollingo surinktos papildomos pajamos bus vienas pagrindinių Kelių fondo finansavimo šaltinių.
„Dabar yra renkamos vinjetės, transporto registracijos mokesčiai, (...) aišku, tai turėtų būti didesnės sumos negu yra dabar. Didesnės sumos dėl to, kad mūsų manymu e.tollingas yra teisingesnis, nes vinjetės yra apibrėžtos laike, o e.tollingas yra apibrėžtas kilometruose“, – aiškino E.Sabutis.
2024 metų gruodį Seimas nusprendė, kad dėl užsitęsusių teisminių ginčų e.tollingas Lietuvoje pradės veikti 2026 metų sausio 1-ąją – pusmečiu vėliau nei buvo numatyta iki tol.
Apeliacinis teismas praėjusių metų pabaigoje paskelbė, kad sistemos kūrimo konkursą laimėjusi „ProIT“ buvo pripažinta nugalėtoja teisėtai.
Tuo metu Klaipėdos apygardos teismas gruodžio 10 dieną „ProIT“ prašymu neteisėtu pripažino „Via Lietuvos“ sprendimą skelbti e.tollingo sistemos nuomos konkursą. Šis konkursas buvo paskelbtas kaip laikinas sprendimas, kol bus išspręsti ginčai dėl sistemos kūrimo pirkimo.
„Via Lietuva“ Klaipėdos teismui teigė, kad pirmuoju konkursu siekta sistemą sukurti ir nusipirkti, o antruoju – tik išsinuomoti, todėl pirkimai yra skirtingi. Savo ruožtu „ProIT“ teismui aiškino, kad nuomos terminas būtų ypač ilgas – 5 metai, todėl sistemų naudojimo terminai persidengtų.
