Subsidijavo neteisėtai
EK tyrimą dėl „Estonian Air“ rėmimo Estijos vyriausybės lėšomis pradėjo dar 2013 m. Teigiama, kad nuo 2009 m. bendra valstybės parama Estijos nacionalinei oro bendrovei siekė daugiau negu 57 mln. Eur.
Estijos banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Tonu Mertsinas teigė, kad iš pradžių „Estonian Air“ finansinės pagalbos iš šalies vyriausybės paprašė dėl agresyvios ir brangiai kainuojančios plėtros.
EK tyrimą dėl „Estonian Air“ rėmimo Estijos vyriausybės lėšomis pradėjo dar 2013 m.
Pagal galiojančias ES aviacijos reguliavimo nuostatas, šalių vyriausybės remti oro bendroves gali tik išimtinais atvejais ir atitinkant griežtas sąlygas.
Pavyzdžiui, parama gali būti skirta tik kartą per dešimt metų. Taip ES siekia, kad neefektyviai dirbančios oro bendrovės dirbtinai negyvuotų tik dėl gaunamų nuolatinių subsidijų.
Tuo tarpu panašu, kad „Estonian Air“ nuo 2009 m. iš Estijos vyriausybės gavo net tris finansinio gelbėjimo paketus. Tiesa, Talinas ginasi, kad visos trys piniginės perlaidos bendrovei buvo vieno gelbėjimo susitarimo dalys.
Bankrotui jau pasiruošė
Jau rugsėjį Estijos vyriausybė pradėjo pasiruošimo darbus „Estonian Air“ nepalankiam EK sprendimui. Tuo metu buvo įkurta bendrovė „Nordic Aviation Group“ (NAG), kurios tikslas – sukurti naują šalies aviacijos bendrovę. Į naujos oro bendrovės akcinį kapitalą Estijos vyriausybė pažadėjo investuoti 40,7 mln. Eur.
Ekspertai mano, kad kitų Europos šalių skrydžių operatoriai jau yra pasiruošę perimti „Estonian Air“ skrydžius vos tik pastaroji nutrauks savo veiklą. Neoficialiais duomenimis, dalį „Estonian Air“ skrydžių yra pasiruošusios perimti Slovėnijos oro vežėja „Adria Airways“ ir Austrijos „InterSky“. Iš viso „Estonian Air“ iš Talino oro uosto vykdė skrydžius į 14 miestų.
Iš karto po EK sprendimo pasirodė informacija, kad kad „Estonian Air“ skrydį Vilnius – Talinas nuo pirmadienio vykdys oro bendrovė „Adria Airways“.
Naujoji Estijos oro bendrovė „Nordic Aviation Group“ taip pat paskelbė, kad bendradarbiaudama su penkiais Europos skrydžių operatoriais keleivius skraidins aštuoniomis kryptimis.
Pirmasis „Nordic Aviation Group“ skrydis iš Talino į Amsterdamą numatytas jau ankstų sekmadienio rytą.
Estijos vyriausybė jau priėmė sprendimą kompensuoti lėšas už visus nutrauktus „Estonian Air“ skrydžius.
EK anksčiau įtarimą kėlė ir Latvijos nacionalinio oro vežėjo „AirBaltic“ finansavimas.
„Estonian Air“ skrydžių perėmimas įvyks sklandžiai, o naujai įkurta NAG savo veiklą pradės pakankamai greitai, dėl to („Estonian Air“ bankrotas) turės mažą arba nulinę įtaką Estijos BVP“, – tikino T.Mertsinas.
Be to, ekonomistas pridūrė, kad naujai įkurta Estijos oro bendrovė turėtų didesnius išgyvenimo šansus, jeigu glaudžiai bendradarbiautų su kitais Baltijos šalių oro vežėjais.
Įtarimus kelia ir „AirBaltic“
EK anksčiau įtarimą kėlė ir Latvijos nacionalinio oro vežėjo „AirBaltic“ finansavimas. 2011 m. bendrovė buvo atsidūrusi ties bankroto riba ir reikalavo daugiau negu 40 mln. Eur paramos iš valstybės biudžeto. Tais pačiais metais bendrovė paskelbė apie savo planus atleisti pusę darbuotojų ir nutraukti apie 700 skrydžių.
Šį trečiadienį Latvijos vyriausybė palaimino Vokietijos verslininko Ralfo Dieterio Montago – Girmeso tapimą „AirBaltic“ finansiniu investuotoju.
Savo ruožtu šalies premjerė Laimdota Straujuma priminė, kad Latvijos Susisiekimo ministerijai teko įpareigojimas per dvejus metus surasti strateginį investuotoją oro vežėjui.
Pranešama, kad Vokietijos verslininkas į Latvijos oro bendrovę investuos 52 mln. Eur, o Latvijos valstybė – dar 80 mln. Eur.
Manoma, kad skubus Rygos pritarimas Vokietijos verslininko tapimui „AirBaltic“ investuotoju susijęs su baime užrūstinti EK.
