Pasak VĮ „Oro navigacija“ generalinio direktoriaus Sauliaus Batavičiaus, aviacijos sektoriuje slypi didžiulis potencialas mažinti į atmosferą patenkančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją. Remiantis Europos aplinkos agentūros (angl. European Environment Agency) duomenimis, už 13,9 proc. ŠESD emisijos atsakinga būtent aviacija.
„Nepaisant to, kad dėl COVID-19 pandemijos taikytų apribojimų pernai skrydžių skaičius sparčiai krito, jie atsigauna ir jau dabar turime atlikti namų darbus, kad galėtume kryptingai siekti ambicingų dekarbonizacijos tikslų. Vis dėlto, to pasiekti galima tik visai aviacijos industrijai dirbant kartu, tarp jų – ir oro eismo valdymo paslaugų teikėjams“, – pažymi S.Batavičius.
Jis pratęsia, kad nors oro navigacijos paslaugų tiekėjų vykdoma veikla tiesiogiai aplinkos ir neteršia, šie aviacijos sektoriaus dalyviai taip pat gali aktyviai prisidėti prie spartesnių tvarumo siekių įgyvendinimo.
„Nors kurą naudoja oro bendrovės, o skrydžių apimtys didėja dėl ekonominio augimo ir mažėjančių bilietų kainų, oro eismo valdytojai turi stengtis užtikrinti greitą ir efektyvų lėktuvų judėjimą, nukreipti orlaivius trumpiausiu maršrutu, taip siekiant sumažinti aviakompanijų kuro sąnaudas ir išmetamą CO2 kiekį. Vietos kur tobulėti yra visada, nes ir įtakojančių faktorių yra daug, dalis jų yra sunkiai suvaldomi, tokie kaip kariniai ir geopolitiniai veiksniai“, – teigia VĮ „Oro navigacija“ generalinis direktorius.
Permainos – tarptautiniu ir vietiniu lygmeniu
Anot Linos Liuberskytės, VĮ „Oro navigacija“ Plėtros ir inovacijų departamento vadovės, dar 2004 m. Europos Komisija pradėjo diegti Bendro Europos dangaus koncepciją ir ėmėsi konkrečių, aplinkai draugiškų veiksmų: „Įdiegus tam tikras priemones buvo padidintas Europos oro eismo erdvės veiksmingumas. Pavyzdžiui, suskirsčius ją į funkcinius blokus, sumažėjo Europos oro erdvės susiskaldymas, ji buvo pertvarkyta pagal oro eismo srautus. Tai reiškė, kad orlaiviai pradėjo skraidyti patogesniais maršrutais, ėmė rečiau vėluoti ir mažiau teršti orą.“
L.Liuberskytė priduria, kad apie realius rezultatus byloja ir visai neseniai atlikti veiksmai. Pavyzdžiui, 2008 m. pradėta kurti Europos laisvų oro maršrutų erdvė padeda spręsti aviacijos sektoriaus efektyvumo, pajėgumų ir aplinkosaugos problemas.
Prognozuojama, kad pilnai įdiegus laisvų maršrutų oro erdvę, kasdien bus sutaupoma 3 tūkst. tonų kuro ir atitinkamai 3 mln. eurų, o į aplinką bus išmetama 10 tūkst. tonų mažesnis anglies dioksido kiekis.
Tiesa, pasak jos, panašių priemonių imamasi ne tik tarptautiniu, bet ir vietiniu mastu: „Pernai įgyvendinome daugybę veiksmų, numatytų bendrame, mūsų ir VĮ „Lietuvos oro uostai“ rengtame, triukšmo mažinimo priemonių plane. Tarp pokyčių – įdiegta nauja skrydžių valdymo sistema, kuri be kitų pranašumų įgalina ir laisvų maršrutų oro erdvę, o tai leidžia, kad oro bendrovės gali skristi tiesesniais maršrutais ir efektyviau naudoti kurą, atnaujintos artėjimo tūpti ir išskridimo schemos, atsižvelgiant į nuoseklaus orlaivių kilimo operacijų koncepciją, kuri turi daug potencialo mažinti ne tik triukšmo lygį, bet ir CO2 emisijos lygį.“
Konferencijoje – problemų sprendimų paieškos
VĮ „Oro navigacija“ Plėtros ir inovacijų departamento vadovė akcentuoja, kad visas aviacijos sektorius supranta, jog oro transportas turi neabejotinos įtakos besikeičiančioms klimato sąlygoms. Antra vertus, klimato kaita ir vis dažniau pasireiškiantys su ja susiję reiškiniai taip pat veikia aviaciją ir apsunkina efektyvaus skraidymo galimybes.
Anot L.Liuberskytės, būtent todėl šių metų rugsėjo 22-23 d. Vilniuje vyksiančios konferencijos „Klimato kaita ir jos poveikis oro eismo vadybai“ metu bus siekiama į klimato kaitą pažvelgti iš abiejų pusių ir ieškoti tvarių būdų, padėsiančių spręsti sektoriui aktualias problemas
„Tai yra jau ketvirtoji Centrinės Europos funkcinio erdvės bloko tarptautinė konferencija, kurią, kaip Baltijos funkcinio oro erdvės bloko narė, kartu su daugybe partnerių organizuoja „Oro navigacija“. Jos tikslas – nagrinėti Europos oro eismo vadybos sistemai aktualias temas, atkreipti aviacijos rinkos dalyvių ir Europos Komisijos dėmesį į šią svarbią problematiką. Konferencija yra išties išskirtinė, nes jos metu vieningų sprendimų ieškos ne tik praktikai, pavyzdžiui, oro eismo valdymo paslaugų tiekėjai, bet ir užsienio bei Lietuvos mokslininkai ar mokslinės organizacijos, pavyzdžiui, „Vilnius Tech“, – sako specialistė.
Ji pažymi, kad dalyviai renginio metu pateiks įvairių tyrimų duomenis, įžvalgas ir pasiūlymus, kaip sumažinti neigiamą poveikį aviacijos grandinės lygmenyse: „Tai – vienas efektyviausių būdų paspartinti modernių ir veiksmingų sprendimų paiešką bei jų diegimą praktikoje, todėl tikimės, kad diskusijos itin aktualiomis temomis bus produktyvios ir įkvėps ne tik aviacijos sektoriaus dalyvius siekti spartesnės pažangos mažinant CO2 emisiją.“
