Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ekspertai kritikuoja užmačias branginti degalus: „Nuvažiuoti į Lenkiją nėra toli“

Valdančiųjų planus kelti akcizus iškastiniam kurui bei įvesti naują anglies dvideginio dedamąją nesužavėjo 15min kalbintų ekspertų. Jų teigimu, degalų kainų kilimas paskatins infliacijos augimą, o transporto sektorius tiesiog važiuos užsipilti degalų į gretimas šalis. Tad ekspertai siūlo ne priiminėti pavienius įstatymų projektus, o parengti kompleksinį planą, siūlyti finansinių paskatų persėsti į elektromobilius ir koordinuoti tokius veiksmus ES lygmeniu.
Dyzelinas
Dyzelinas / AB „Neste“ nuotr.

Aplinkos ir Finansų ministerijos trečiadienį įregistravo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo didinti akcizus iškastiniam kurui bei įvesti naują anglies dvideginio dedamąją. Kainų augimo galima tikėtis jau nuo 2023 metų.

Aplinkos viceministrės Gintarės Krušnienės žodžiais, siūloma žaliųjų mokesčių transformacija padidins šalies atsparumą nuo šiuo metu Lietuvoje, kaip ir kitur pasaulyje, patiriamų iškastinio kuro kainų svyravimų ir jų keliamos rizikos. Be to, užuot mokėjus už importuojamą energiją, jos gamybą galėsime plėtoti vietinėje rinkoje kartu kurdami naujas darbo vietas ir diegdami pažangias technologijas.

Pasijustų infliacijai, bet ne šeimos finansams

Tačiau ekspertai kritikuoja tokius užmojus. Ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, išsisprendus energetinei krizei, vartotojams galbūt didelio neigiamo poveikio ir nebūtų, tačiau, bet kokiu atveju, tai reikštų spartesnį infliacijos kilimą.

„Tai labiausiai paveiktų prekių infliaciją, kažkiek ir paslaugų“, – 15min sakė pašnekovas.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ ekonomistas
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ ekonomistas

Taip pat A.Izgorodinas primena, kad Lietuva Europos Sąjungoje (ES) yra viena pirmaujančių šalių pagal išleidžiamą sumą degalams ir tepalams. Išlaidos degalams ir tepalams užima 5,3 proc. Lietuvos gyventojų vartojimo išlaidų struktūroje, pagal šį rodiklį užimame 5 vietą visoje ES.

„Lietuvos vartotojai infliacijos kontekste yra santykinai jautresni negu kitų ES šalių vartotojai. Manau, kad geriausias sprendimas būtų atsisakyti šio sprendimo, jei tai įmanoma, nes žmonės dar tam tikrą laiką ganėtinai jautriai reaguos į aukštas energetinių išteklių kainas. Žmones tai paveiks per perkamąją galią ir didesnes paslaugų kainas“, – sakė jis.

O „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ramina.

„Kad ir kaip esame susijautrinę dėl šildymo sąskaitų, infliacijos ar kitų numatomų pokyčių, visgi svarstyklės pajamų pusėje yra didesnės. Tai, ką matome, kiek auga atlyginimai, pensijos ir numatomi padidinimai, atrodo, kad neturėtų labai paveikti asmeninių finansų“, – tikino ji.

J.Cvilikienės teigimu, pastaraisiais metais lietuviai galėjo leisti sau vis daugiau pajamų išleisti nebūtinoms prekėms. Pavyzdžiui, kelionėms, restoranams ir kitoms paslaugoms.

„Tiesiog „valgys“ šią dalį. Jeigu kalbame apie asmeninius finansus, nebus taip, kad žmonės neturės iš ko susimokėti būtinųjų dalykų. Nekalbu apie skurdo riboje gyvenančius žmones, bet imant bendrą paveikslą, jis nėra toks aštrus, kaip daugeliui atrodo.

Pažiūrėkim į Kalėdas, kasmet joms išlaidos augo kartais. Galėjome sau leisti geriau švęsti, dovanos vis didėjo, bet tai yra gero gyvenimo atspindys. Aišku, ilgainiui tai gali parodyti, kad žmonės neturės tiek daug pinigų paslaugoms, kelionėms, dovanoms“, – 15min komentavo ekspertė.

„Swedbank“ nuotr./Jurate Cvilikienė
„Swedbank“ nuotr./Jurate Cvilikienė

Kaip važinėjo, taip ir toliau važinės

Norint sumažinti taršą ir tvarkytis su kitomis problemomis, kurias sukėlė iškastinio kuro naudojimas, A.Izgorodinas pirmiausiai siūlo parengti kompleksinį sprendimų paketą, o ne pavienius įstatymų projektus. Pavyzdžiui, anot jo, galima būtų pasiūlyti įvairių finansinių paskatų įmonėms ir gyventojams, kad jie, pavyzdžiui, persėstų į elektromobilius.

„Tas suveiktų. O akcizų didinimas visą laiką reiškia tik vieną – didesnę produktų kainą. Bet, ar Lietuvoje dėl to sumažės degalų vartojimas? Manau, kad žmonės vis tiek važinės automobiliais, tik dėl perkamosios galios sumažėjimo jie išleis mažiau pinigų kitoms prekėms arba paslaugoms. Vienas sprendimas didelės įtakos žaliajam kursui nepadarys“, – įsitikinęs pašnekovas.

Tegul būna ir 3 eurai už litrą, visi važiuos, toks gyvenimas.

Jam antrino ir degalinių tinklo „Jozita“ direktorius Jonas Jokubauskis.

„Tegul būna ir 3 eurai už litrą, visi važiuos, toks gyvenimas. O ką daryti, jei neturi kito pasirinkimo? Mažiau valgysi, mažiau pramogų, bet vis tiek patekti reikės pas gydytoją, niekur nedingsi. Mes važiavome, kada buvo 7 kapeikos, važiavome, kai buvo 15 ir 30 kapeikų už litrą, važiavome ir kai buvo 5 litai, važiuosime, kad ir bus 2 eurai. Niekur nedingsi, prisitaikysime“, – kalbėjo jis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Degalinė „Jozita“
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Degalinė „Jozita“

Reikalinga koordinacija ES lygiu

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat neigiamai įvertino pasiūlymą teigdamas, kad tokius dalykus reikėtų koordinuoti ES lygmeniu.

„Ypač akcizo didinimą dyzelinui, jeigu tai bus taikoma ir sunkiajam transportui, vilkikams, gali labai Lietuva daug netekti pinigų, jeigu kitos šalys neseks mūsų pavyzdžiu. Nuvažiuoti į Latviją ar Lenkiją ir prisipilti pilną baką kuro yra tikrai nesunku“, – sakė jis.

Nuvažiuoti į Latviją ar Lenkiją ir prisipilti pilną baką kuro yra tikrai nesunku.

Ž.Maurico teigimu, tai, ką matėme pabrangus alkoholiui, kuomet gyventojai važiuodavo į Latviją ir Lenkiją jo užsipirkti, buvo tik lašas jūroje palyginus su tuo, jei bus įvesti ministerijų siūlymai.

„Degalų bakai yra milžiniški ir užvažiuoti į Latviją ar Lenkiją nėra toks didelis praradimas, jei kainų skirtumas yra didelis. Ir priešingai nei kokioje Baltarusijoje, nėra jokios kontrolės – imk ir važiuok, laisvas judėjimas“, – įsitikinęs jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Žygimantas Mauricas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Žygimantas Mauricas

Tokios pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas. Anot jo, visos žalios krypties iniciatyvos yra sveikintinos, tačiau Lietuva to neturėtų daryti izoliuotai.

„Gyvename tokioje geografinėje padėtyje, kai šalia yra Lenkija ir Latvija, ta pati Estija. Didžiąją dalį mūsų degalinėse parduodamų degalų sudaro tas, kurį naudoja komercinis transportas. Jam pabrangus Lietuvoje, nesunkiai parduodami kiekiai migruoja į gretimas valstybes“, – 15min kalbėjo jis.

Asmeninio archyvo nuotr./Emilis Cicėnas
Asmeninio archyvo nuotr./Emilis Cicėnas

Anot E.Cicėno, tokio sprendimo kaina bus – nesurinkti pinigai iš akcizų, kurie patenka į biudžetą. Be to, anot jo, pats transporto priemonių skaičius ir sunaudojamų degalų kiekis nesumažės.

„Taip greitai negali pakeisti vilkikų į elektrinius arba mažiau taršius. Tiesiog ta degalų dalis bus įsigyjama ne Lietuvoje, CO2 nesumažėja, bet akcizo mokesčio į Lietuvos biudžetą sumažėja kartais. Išeina tokia situacija, kad dėl tokių nepamatuotų ir nepaskaičiuotų sprendimų gali būti didelės skylės biudžete“, – nurodė jis.

Taip greitai negali pakeisti vilkikų į elektrinius arba mažiau taršius. Tiesiog ta degalų dalis bus įsigyjama ne Lietuvoje, CO2 nesumažėja, bet akcizo mokesčio į Lietuvos biudžetą sumažėja kartais.

Vadina procesą farsu

Neigiamai pasiūlymą įvertino ir lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys. Visas priemones, kurių šalis imasi siekdama išlaikyti žaliąją kryptį, jis pavadino farsu.

„Tai daugiau daroma dėl varnelės, kad tikrai kažką pasidarėme, o faktiškai niekas nevyksta. Faktiškai nutiks taip, kad mus visus įvarys į kampą su mokestinėmis problemomis, su kainomis, o rezultato, kuris yra deklaruojamas, nebus“, – įsitikinęs pašnekovas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vidas Šukys
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vidas Šukys

Be to, V.Šukys taip pat mano, kad padidinus akcizus didelę įtaką pajus transporto sektorius, o žmonės tikrai neskubės perlipti į mažiau taršius automobilius ar viešąjį transportą.

Išeis transportininkai, tranzitas ir liks Ariogalos ūkininkas su batais prie elektros lizdo.

„Išeis transportininkai, tranzitas ir liks Ariogalos ūkininkas su batais prie elektros lizdo“, – aiškino jis.

I.Šimonytė: padės sumažinti taršą

Dyzelino akcizo didinimas ateityje padės mažinti taršą, teigia premjerė. Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad tai numatantys įstatymų pakeitimai įsigalios ne nuo kitų metų, o vėliau, skelbė naujienų agentūra BNS.

„Lietuvoje akcizas dyzelinui šiuo metu yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje ir jis yra gerokai mažesnis nei benzinui. Ir tai sukuria tam tikras paskatas pirkti tam tikrus automobilius, kurie turi pasekmes CO2 emisijoms“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį kalbėjo I.Šimonytė.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

Vyriausybės vadovė teigė, kad siūlymai, kaip mažinti taršą, yra ES žaliojo kurso paketo sudėtinė dalis, Bendrijai siekiant amžiaus viduryje tapti klimatui neutralia ekonomika.

„Tikrai mes nekalbame apie kažkokį įsigaliojimą nuo sausio 1 dienos, tai nėra ateinančių metų biudžeto sudėtinė dalis, bet Seimui bus teikiama daugybė įstatymų pakeitimų, kurių pagrindinis tikslas yra įgyvendinti tai, ką Europos Sąjunga yra sutarusi“, – sakė premjerė.

Kokio brangimo tikėtis?

Ministerijos siūlo nuo 2023 metų imti siaurinti iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų apimtis arba jų atsisakyti bei smarkiau apmokestinti gazolius, akmens anglį ir pan.

Dyzelinui dabar galioja 372 eurų už 1000 litrų dyzelino mokestis. Siūloma, kad nuo 2023 metų jis didėtų iki 410 eurų, o 2025 metais pasiektų 500 eurų.

O nuo 2025 metų būtų įvesta nauja anglies dvideginio dedamoji, kuri tais metais dyzeliną dar pabrangintų 26,2, euro už 1000 litrų. Taip pat palaipsniui didėtų, kol 2030 metais papildomas brangimas siektų net 157,2 euro.

123RF.com nuotr./Dyzelinas
123RF.com nuotr./Dyzelinas

Benzinui taip pat būtų taikoma ši nauja dedamoji, tačiau jis brangtų kiek mažiau: 24 eurais nuo 2025 metų, o nuo 2030-ųjų – 144 eurais. Tai pat siūloma nustatyti akcizus šildymui skirtoms durpėms ir nuosekliai juos didinti.

Pasak ministerijų, tai siūloma atsižvelgiant į tai, kad, panaikinus iškastiniam kurui taikomas akcizų lengvatas arba susiaurinus lengvatų apimtis, šildymui skirtų durpių paklausa galimai išaugtų, nes tai taptų viena pigiausių šildymo alternatyvų.

Šildymui skirtoms durpėms nuo 2023 metų būtų taikomas 10 eurų už toną akcizo mokestis, o nuo 2024 metų – 20 eurų už toną.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?