„Prie bendro tikslo – diversifikuoti prekybą ir didinti ekonominį atsparumą – prisideda ir proaktyvi ekonominė diplomatija, diplomatinių atstovybių ir atstovų tinklo plėtra. Bendras lietuviškos kilmės eksportas į 10 Indijos-Ramiojo vandenyno šalių jau dabar daugiau kaip 4 kartus viršija eksporto į Kiniją apimtis per pirmąjį 2021 metų pusmetį ir yra geriausias to įrodymas“, – pažymi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022 metų sausio-birželio mėnesiais lietuviškos kilmės prekių eksportas pasiekė 12,7 mlrd. eurų ir, lyginant su atitinkamu 2021 metų laikotarpiu, išaugo 31,1 proc. Tuo tarpu bendras Lietuvos eksportas tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 27,4 proc. – iki 20 mlrd. eurų.
Ypač džiugina eksporto į Indijos-Ramiojo vandenyno regioną tendencijos. Lietuviškos kilmės prekes aktyviai importavo Singapūras (146 mln. EUR, +160,1 proc.), Australija (79,7 mln. EUR, +109,6 proc.), Pietų Korėja (55 mln. EUR, +48 proc.), Indonezija (8,7 mln. EUR, +84,2 proc.). Matoma teigiama lietuviškos kilmės eksporto dinamika į Taivaną (11,5 mln. EUR, +30 proc.).
Bendras lietuviškos kilmės eksportas į 10 Indijos-Ramiojo vandenyno šalių (Australija, Japonija, Indija, Pietų Korėja, Singapūras, Indonezija, Taivanas, Vietnamas, Malaizija, Tailandas) pirmąjį 2022 metų pusmetį išaugo 60,4 proc. (atitinkamai nuo 249 iki 400 mln. EUR) ir jau dabar daugiau kaip 4 kartus viršija eksporto į Kiniją apimtis 2021 metų sausio-birželio mėnesiais.
Lietuvos verslas į minėtas 10 Indijos-Ramiojo vandenyno šalių kasmet eksportuoja bent 63 proc. daugiau nei į Kiniją, nors minėtų 10 šalių BVP kartu sudėjus nesiekia Kinijos BVP. Bendras eksportas į šias 10 Indijos-Ramiojo vandenyno šalių per pirmąjį šių metų pusmetį lyginant su pernai padidėjo 56,5 proc. (nuo 297,6 iki 456,7 mln. EUR). Eksportas į Kiniją per pirmąjį 2022 metų pusmetį sumažėjo beveik 87 proc. ir sudarė 11,8 mln. eurų.
Pagrindinėmis lietuviškos kilmės prekių eksporto kryptimis išliko Vokietija, Lenkija ir JAV (atitinkamai eksportas į jas išaugo 27, 5, 76, 1 ir 1,5 proc.).
Verta atkreipti dėmesį, kad didžiausias kiekybinis šuolis prekyboje su JAV pasiektas 2021 metais, kuomet, lyginant su 2020 metais, lietuviškos kilmės eksportas išaugo 75,4 proc. (nuo 1,1 iki 1,95 mlrd. EUR), o bendras eksportas – 72 proc. (nuo 1,3 iki 2,2 mlrd. EUR). Toliau pirmajame TOP lietuviškos kilmės prekių eksporto rinkų dešimtuke rikiuojasi Latvija (+60 proc.), Švedija (+28 proc.), Nyderlandai (+28 proc.), Jungtinė Karalystė (+24,2 proc.). Pagal eksporto kryptis aštuntoje vietoje esanti Estija išsiskiria tuo, kad į ją lietuviškos kilmės prekių eksportas išaugo 99 proc. Pirmąjį TOP lietuviškos kilmės prekių eksporto rinkų dešimtuką baigia Norvegija (+6,8 proc.) ir Danija (+28,4 proc.).