Oficialūs Užimtumo tarnybos duomenys – rekordiniai. Šiuo metu yra registruoti 9304 darbo pasiūlymai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams, bet tokį darbą norėtų dirbti tik 63 registruoti gyventojai. Per šių metų aštuonis mėnesius profesinį mokymą pagal C ir (ar) CE kategorijų transporto priemonių vairuotojų mokymo programas baigė 690 žmonių (dalis pradėjo mokytis 2020 m.), iš jų – 612 įgijo kvalifikaciją. Šiemet mokytis šios profesijos nukreipta 709 gyventojų.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, ši problema vis labiau gilėja socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei neskyrus papildomai 15 tūkst. kvotų, kurios leistų vilkikų vairuotojais įdarbinti užsienio šalių piliečius ne iš Europos Sąjungos (ES).
„Apmaudu, kad ministrė Monika Navickienė priėmė būtent tokį transporto ir logistikos verslą diskriminuojantį ir žlugdantį sprendimą, nesigilindama į šio sektoriaus specifiką. Dėl to Lietuva jau patiria strateginius ekonominius ir socialinius praradimus – mažės surinkimas į valstybės biudžetą iš transporto sektoriaus, kuris šiuo metu yra trečias pagal dydį įvairių mokesčių mokėtojas, daugės darbo ieškančių žmonių, kuriems reikės mokėti pašalpas, nes įmonėms nutraukus veiklą arba persikėlus į užsienį, kai kurie liks be darbo“, – sako Z.Buivydas.
Tuo tarpu įmonės, pasak jo, skaičiuoja nuostolius dešimtimis milijonų eurų, kuriuos patiria dėl to, kad negali vykdyti sutartinių įsipareigojimų klientams, gabenti krovinių, turi mokėti baudas ir delspinigius, o užsakovai negaudami laiku paslaugų vis dažniau nutraukia sutartis su vežėjais. Tai lemia, kad vis labiau strigs kai kurių prekių pristatymai, dar labiau sutriks logistikos grandinės, kaip tai nutiko Jungtinėje Karalystėje.
„Tai – precedento neturinti ekstremaliai kritinė situacija transporto sektoriuje. Taip dar nėra buvę per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Tolimųjų reisų vairuotojų trūksta ir svetur, bet kitų šalių Vyriausybės ir verslo organizacijos kartu suranda sprendimus, kurie būtų naudingi ir verslui, ir valstybei“, – sako Z.Buivydas.
Asociacijos prezidiumo narys, bendrovės „Telmento transportas“ direktorius Artūras Telmentas tvirtina, kad vilkikų vairuotojų trūkumas skaudžiausiai atsiliepia mažiesiems rinkos dalyviams – iki 9 darbuotojų turinčioms smulkiosioms įmonėms ir mažosioms, kur dirba iki 29 darbuotojų.
„Įmonių veiklos nutraukimai dažniausiai fiksuojami smulkių ir mažųjų įmonių gretose, kurios sudaro 90 proc. viso transporto sektoriaus. Tai reiškia viena – jei jie patiria sunkumus, juos patiria visas sektorius. Šiuo metu daugelis smulkiųjų ir mažųjų įmonių balansuoja ties išlikimo riba, vis bandydami atitolinti veiklos nutraukimo procesus“, – A.Telmentas.
Skaičiuojama, kad nuo pandemijos pradžios iki dabar veiklą nutraukė apie 200 transporto mažųjų ir smulkiųjų transporto įmonių.
Pasak A.Telmento, verslas naudojasi Užimtumo tarnybos suteikiama galimybe priimti į darbą užsienietį per juos, tačiau tai – nepatogu, nes procedūra trunka 3-4 mėnesius, kai pagal senąją tvarką, kol buvo nepasibaigusios kvotos, tai trukdavo vos 2-3 savaites. Taigi dabar, norint transporto įmonei įdarbinti vairuotoju pilietį ne iš Europos Sąjungos šalių,
reikia sumokėti 121 euro rinkliavą į valstybės biudžetą, kai iki tol tai buvo daroma nemokamai ir trukdavo kur kas trumpiau.
„Būtent dėl to, kad biurokratiniai formalumai tvarkomi pernelyg ilgai ir kol baigiamos visos procedūros, vairuotojai iš tolimųjų šalių jau būna įsidarbinę kitų šalių įmonėse, kur paprastesnės įdarbinimo procedūros. Pavyzdžiui, per tą laiką vairuotojas gauna pasiūlymą iš Lenkijos įmonės ir joje įsidarbina per savaitę ar net dar greičiau. Tokiais atvejais Lietuvos vežėjai lieka be darbuotojų, jų sumokėti pinigai lieka valstybei, net kai įmonės nesulaukia darbuotojų“, – sako A.Telmentas.
Dėl prastėjančios verslo aplinkos Lietuvoje, stambiosios ir didžiosios transporto įmonės ieško galimybių, kaip išgyventi ir kraustosi iš Lietuvos – svetur registruoja naujas, steigia dukterines įmones arba lietuviškų įmonių padalinius Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje. Ypač populiari Lenkija – šiuo metu čia kuriasi beveik 500 transporto įmonių, kurios šioje šalyje moka mokesčius, darbina žmones, ima paskolas. Tuo tarpu Lietuva vis praranda vieną stipriausių ekonomikos šakų.
