Elektromobiliai – brangesni, bet ne tik kainą reikia vertinti

Šiandien elektromobilių kaina dar yra didesnė už tos pačios klasės ir dydžio automobilius su vidaus degimo varikliais, bet prognozuojama, kad jau nuo 2027 m. kainos susilygins, o vėlesniais metais elektromobiliai taps net pigesni. Tačiau nereikia skubėti vertinti vien tik elektromobilio kainos, neišsiaiškinus, kiek kainuos elektromobilio eksploatacija, kiek sutaupysime per metus, dvejus ar penkerius.
Elektromobilis
Elektromobilis / Shutterstock nuotr.

Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės vyresnioji patarėja Aistė Gasiūnienė pabrėžia, kad didelę įtaką elektromobilių paklausai turi gyventojų perkamoji galia.

„Šiuo metu daugiausia elektromobilių yra įsigyjama tose Europos šalyse, kurių gyventojų perkamoji galia yra didžiausia. 2022 m. statistika rodo, kad iš visų Europos Sąjungoje parduodamų naujų elektromobilių daugiau kaip 30 proc. įsigyja vos penkių Šiaurės ir Vakarų Europos šalių gyventojai. Šiose šalyse gyventojo grynosios metinės pajamos (GMP) viršija 32 tūkst. Eur.

Švedijoje, kur GMP didesnės nei 35 tūkst. Eur, daugiau nei pusė naujai įregistruotų automobilių yra elektromobiliai. O štai Bulgarijoje, kur GMP siekia apie 7 tūkst. Eur, elektromobiliai sudaro tik 4 proc. visų parduodamų naujų automobilių“, – pastebi A. Gasiūnienė.

Lietuvoje 2022 m. (GMP – 11,8 tūkst. Eur) elektromobiliai sudarė beveik 8 proc. visų parduodamų automobilių. Rinkos tyrimai rodo, kad vis daugiau ir Lietuvos gyventojų pirktų elektromobilius, jei įsigijimo sąlygos būtų palankesnės. Šiuo metu dalis kainos skirtumo tarp elektromobilio ir vidaus degimo varikliu varomo automobilio kompensuojama iš valstybės teikiamos paramos elektromobiliui įsigyti, svarbu kartu įvertinti ir kitas elektromobiliams įsigyti ar naudoti taikomas paskatas.

Kainų skirtumas taip pat šiek tiek mažesnis antrinėje elektromobilių rinkoje. Antrinėje Lietuvos automobilių rinkoje nuperkama kiek daugiau nei pusė elektromobilių. Šios rinkos potencialas dar neišnaudotas – prognozuojama, kad ir naudotų elektromobilių pardavimai antrinėje rinkoje gerokai augs.

Švedijoje, kur GMP didesnės nei 35 tūkst. Eur, daugiau nei pusė naujai įregistruotų automobilių yra elektromobiliai.

2023 m. rugsėjo pradžioje Lietuvos kelių transporto priemonių registre buvo įregistruota beveik 17 tūkst. elektromobilių, iš kurių daugiau kaip 10 tūkst. – grynieji elektromobiliai. Susisiekimo ministerijos duomenimis, sparčiausias elektromobilių skaičiaus didėjimas matomas pastaraisiais metais. Nuo 2020 m. sausio 1 d. elektromobilių skaičius šalyje padidėjo 6 kartus, palyginti su 2022 m. sausio 1 d. – beveik du kartus.

Vilnius pirmauja

Pasak A. Gasiūnienės, aiškiai pirmauja Vilnius – sostinėje ir Vilniaus rajone bendrai yra apie 8,2 tūkst. elektromobilių, antroje vietoje – Kaunas, kuriame kartu su Kauno rajonu važinėja apie 3 tūkst. elektromobilių, trečioje – Klaipėdos miestas ir rajonas, kur yra apie 1,4 tūkst. elektromobilių.

Visuose kituose miestuose elektromobilių gerokai mažiau, pavyzdžiui, Šiaulių miesto ir rajono gyventojai vairuoja apie 550, Panevėžio miesto ir rajono – apie 410 elektromobilių.

A. Gasiūnienės teigimu, elektromobilių skaičiaus didėjimui didelę įtaką turi ne tik perkamoji galia, įkrovimo infrastruktūros plėtra, bet ir domėjimasis naujomis technologijomis, noras keistis ir aplinkosaugos klausimų aktualumas.

Sostinėje ir Vilniaus rajone bendrai yra apie 8,2 tūkst. elektromobilių.

Ekonomija išryškėja per ilgesnį laikotarpį

Lyginant elektromobilio ir automobilio su vidaus degimo varikliu kainas, labai svarbu įvertinti ir eksploatacines – degalų, techninės priežiūros, remonto, draudimo – išlaidas ir kt.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį benzininių automobilių vairuotojai 100-ui kilometrų vidutiniškai degalams išleido 11,2 Eur, dyzelinių automobilių vairuotojai – 7,8 Eur, o elektrinių automobilių vairuotojų išlaidos degalams siekė tik 4,4 Eur/100 km.

Shutterstock nuotr./Elektromobilis
Shutterstock nuotr./Elektromobilis

Elektromobilių temas savo „Youtube“ kanale „OEVLT“ nagrinėjantis bei elektromobiliams skirtos internetinės platformos „BESTEV4ME“ verslo partneris Tadas Ratkevičius palygino 20 elektromobilių su tos pačios klasės vidaus degimo variklius turinčiais automobiliais – visais atvejais, įvertinus eksploataciją, po penkerių metų bendros išlaidos (įsigijimo ir eksploatacijos) buvo elektromobilių naudai.

„Elektromobilio priežiūra yra 3–4 kartus pigesnė, nes elektromobilis vidutiniškai turi 100 kartų mažiau judančių dalių, jam nereikia tepalų, filtrų, tarpinių ir pan. Elektromobilių techninė priežiūra gerokai retesnė, pavyzdžiui, kas dvejus metus, be to, dažnai nepriklauso nuo nuvažiuotų kilometrų, o benzininio ar dyzelinio automobilio savininkas, nuvažiavęs 15 ar 20 tūkst. kilometrų, turi keisti tepalus, tad vidaus degimo variklio automobilių priežiūra dažnai atliekama du kartus per metus“, – sako T. Ratkevičius. Elektromobilio atsiperkamumą spartina ir valstybės skiriama kompensacija. Bet labiausiai taupymą lemia nuvažiuoti kilometrai. Šiuo metu elektromobiliu važiuoti vidutiniškai kainuoja 2–3 kartus pigiau nei benzininiu ar dyzeliniu automobiliu.

Skaičiuojant, kad vidutinis šalies gyventojas per metus nuvažiuoja 20 tūkst. km, o per 5 metus – 100 tūkst. km, sutaupoma labai daug. Bet jeigu gyventojas turi įsigijęs nutolusią saulės elektrinę ar įsirengęs ją ant stogo, kilovatvalandės kaina dar beveik perpus mažesnė, tad važiuoti elektromobiliu yra apie 5 kartus pigiau nei automobiliu su vidaus degimo varikliu.

Vidutinis šalies gyventojas per metus nuvažiuoja 20 tūkst. km, o per 5 metus – 100 tūkst. km, tad sutaupoma labai daug.

„Visi mano skaičiavimai rodo, kad bet kuris šiuo metu Lietuvoje parduodamas elektromobilis, įvertinus, kad po 5 eksploatacijos metų jis bus parduotas, vertinant įsigijimo bei išlaikymo kaštus, bus pigesnis, lyginant su analogišku benzininiu ar dyzeliniu automobiliu“, – reziumuoja T. Ratkevičius.

Spartus baterijų kainų mažėjimas

Elektromobiliuose naudojamos tos pačios ličio jonų baterijos, kokios yra mūsų nešiojamuosiuose kompiuteriuose ar išmaniuosiuose telefonuose. Tobulėjant baterijų gamybos technologijoms, didėjant elektromobilių gamybai, baterijų kainos mažėja gana sparčiai.

Stambiausi automobilių rinkos dalyviai investuoja milijardus, kad užsitikrintų baterijoms reikalingų žaliavų ar komponentų žaliavų tiekimą ir padidintų elektromobilių gamybą.

Be to, reikia įvertinti, kad kuo baterija talpesnė, tuo ji brangesnė. Todėl to paties modelio elektromobiliai dažnai komplektuojami su skirtingos talpos baterijomis: jeigu elektromobiliu važinėsite mieste, jums nereikia itin talpios ir gerokai brangesnės baterijos, leidžiančios įveikti kelis šimtus kilometrų.

Kuo baterija talpesnė, tuo ji brangesnė.

Gamintojai siekia valdyti visą grandinę

Automobilių gamintojai teigia siekiantys iki 2030 m. elektromobilių gamybos sąnaudas sumažinti 40 proc. Norima perkelti daugelio komponentų gamybą į automobilių gamyklas, gamintojai svarsto patys gaminti energiją, kad taptų labiau nepriklausomi nuo kainų augimo kritinėse situacijose, pavyzdžiui, kaip buvo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje. Netgi svarstoma įsigyti kasyklas, kad užsitikrintų žaliavų tiekimą.

Netolimoje ateityje įtakos elektromobilių kainos mažėjimui turės ir kitas veiksnys: elektromobilio konstrukcija yra paprastesnė, todėl gamintojai projektuoja visiškai naujas, gerokai našesnes surinkimo linijas, labai daug tikimasi iš modulinės gamybos, kai gaminami atskiri moduliai, o paskutiniame etape jie tik sujungiami.

Parama įsigijimui

Pagal priimtą Pridėtinės vertės mokesčio pakeitimo įstatymą, nuo 2023 m. sausio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojai, įsigiję elektromobilį iki 50 tūkst. Eur su PVM, gali elektromobilio įsigijimo PVM įtraukti į PVM atskaitą.

Naujam grynajam elektromobiliui įsigyti kompensacijos dydis siekia 5 tūkst. Eur, jeigu elektromobilis naudotas iki 4 metų – 2,5 tūkst. Eur.

2022–2026 m. laikotarpiui Susisiekimo ministerija iš Modernizavimo fondo lėšų skyrė 50 mln. eurų paramą elektromobiliams įsigyti. „Pasinaudojus parama, jau įsigyta daugiau kaip 2,5 tūkst. elektromobilių. Naujam grynajam elektromobiliui įsigyti kompensacijos dydis siekia 5 tūkst. Eur, jeigu elektromobilis naudotas iki 4 metų – 2,5 tūkst. Eur. Juridiniams asmenims, įsigyjantiems naują grynąjį elektromobilį, skiriama 4 tūkst. Eur“, – sako A. Gasiūnienė.

Nuo šių metų rugpjūčio šalies viešieji juridiniai asmenys taip pat gali teikti paraiškas dėl kompensacijų už įsigytus naujus arba naudotus grynuosius elektromobilius, tam 2023–2026 m. laikotarpiu numatyta 38 mln. Eur Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų.

Daugiau informacijos apie elektromobilumą galite rasti - ČIA.

Daugiau informacijos apie kompensacijas elektromobiliams įsigyti galima rasti - ČIA.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis