„Teikdami šį prašymą tikimės greito ir aiškaus Komisijos atsakymo, ar Vokietijos numatyti nauji reikalavimai kitų šalių vežėjams, neprieštarauja Europos Bendrijos teisei. Didelių abejonių kelia ne tik minimalaus atlyginimo klausimas, bet ir kiti Vokietijoje naujai įvesti reikalavimai mūsų vežėjams – papildomų formų pildymas, pranešimų apie darbuotojus, ataskaitų teikimas Vokietijos institucijoms. Mano nuomone tokie reikalavimai – tai bandymas į gražų popierėlį įvynioti konkurencijos varžymą,“ – pranešime žiniasklaidai cituojamas V. Mazuronis.
Pasak europarlamentaro, iniciatyva Europos Komisijai pateikti klausimą Europos Parlamento posėdyje sulaukė didelės paramos iš Bulgarijos, Čekijos, Vengrijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos parlamentarų.
Šių valstybių narių vežėjų pasipiktinimą sukėlė nuo 2015 m. sausio 1 d. Vokietijoje įsigalioję įstatymų pakeitimai, kuriais reikalaujama, kad minimalus darbuotojo, veikiančio Vokietijos teritorijoje, valandinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis nei 8,50 EUR. Reikalavimas taikomas ne tik Vokietijos gyventojams, bet ir darbuotojų, negyvenančių Vokietijoje, darbdaviams, pavyzdžiui vežėjams, kertantiems Vokietijos teritoriją.
Atsižvelgiant į šiuos įstatymų pakeitimus, Vokietijoje nereziduojantys vežėjai privalo iš anksto pateikti darbuotojų registracijos dokumentus Kelne esančiam Vakarų federaliniam finansų direktoratui. Naujieji Vokietijos įstatymai jau pareikalavo papildomų kaštų ir sukūrė papildomą administracinę naštą darbdaviams iš kitų valstybių.
Vežėjai atsakymo dar nesulaukė
Lietuvos vežėjai jau yra kreipęsi į Europos Komisiją su prašymu išaiškinti, ar Vokietijos įvesti reikalavimai neprieštarauja ES teisei, tačiau atsakymo kol kas nesulaukė. V. Mazuronio manymu, įtraukus šį klausimą į Europos Parlamento plenarinio posėdžio darbotvarkę, Europos Komisija būtų priversta aktyviau ir skubiau reaguoti į susiklosčiusią situaciją.
