Po ne vieną mėnesį trukusių sunkių derybų Europos Parlamentas ir 28 valstybėms narėms atstovaujanti ES Taryba pasiekė išankstinį susitarimą.
Tikimasi, kad ši priemonė ES padės pasiekti pagal Paryžiaus klimato susitarimą prisiimtus įsipareigojimus užtikrinti, kad išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, palyginti su 1990 metais buvusiu lygiu, iki 2030 metų sumažėtų bent 40 procentų.
Pagal antradienį pasiektą susitarimą sunkiųjų sunkvežimių ir autobusų išmetamas anglies dioksido kiekis iki 2025 metų, palyginti su 2019-ųjų lygiu, turi būti sumažintas 15 proc., o iki 2030 metų – 30 procentų.
Susitarimą dar turi oficialiai patvirtinti Europos Parlamentas ir ES Taryba.
Įtakingi ES automobilių pramonės lobistai teigia, kad užsibrėžti tikslai yra „labai drąsūs“, ir pabrėžia, kad, norint juos pasiekti, vyriausybės turės įdiegti būtiną įrangą.
ES valstybės narės privalo „nedelsdamos sustiprinti pastangas diegti infrastruktūrą, kuri yra reikalinga alternatyviu kuru varomų sunkvežimių įkrovimui ir kuro papildymui“, pažymėjo Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) generalinis sekretorius Erikas Jonnaertas.
„Jeigu norima pasiekti šiuos tikslus“, tokių transporto priemonių pardavimas „turės pasiekti masinį lygį“, pridūrė jis.
Derybose dalyvavusi žaliesiems atstovaujanti europarlamentarė Karima Delli palankiai įvertino susitarimą, tačiau pabrėžė, kad tikslai galėjo būti kur kas platesnio užmojo, jeigu tam tikros įtakingos valstybės narės nebūtų dariusios spaudimo.
„Deja... tam tikroms vyriausybėms jų pramonės interesai tebėra svarbesni už jų žmonių interesus“, – pareiškė ji.
„Platesnio užmojo tikslus visų pirma blokavo Vokietija ir tam tikros Vidurio Europos valstybės narės“, – pridūrė K.Delli.
