2023-ųjų gegužę priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas (EP) paragino pereiti prie tvaraus transporto miestuose ir pabrėžė, kad remiant nulinės bei mažos emisijos miesto judumo sprendimų naudojimą, bus skatinama konkurencija teikiant geresnius, sveikesnius, vertingesnius, įtraukesnius, efektyvesnius ir prieinamesnius sprendimus bloko piliečiams.
Apie didžiausius iššūkius, su kuriais susiduriama įgyvendinant tvaraus judumo strategiją, 15min tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“ pasakojo Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius ir vienos didžiausių Baltijos šalyse elektromobilių pardavėjos, bendrovės „Deals on Wheels“ vadovas Laurynas Boguševičius.
Kontroversiškasis gatvių siaurinimas ir komunikacijos svarba
„Susisiekimo paslaugų“ judumo transformacijos vadovas J.Damidavičius tinklalaidėje pabrėžė, jog didžiausias tvaraus judumo iššūkis yra biudžetas.
„Tam, ką norima įgyvendinti, visai reikalingai infrastruktūrai – gatvėms, viešajam transportui ir t.t. – lėšų praktiškai niekada neužtenka. Tenka rinktis, o dėl to neretai kyla nepasitenkinimas – kodėl jiems skyrė, o mums ne? Nekreipiant dėmesio, kad po metų ar dvejų jau bus skirta būtent jums. Tad kartais matome šiek tiek siaurą požiūrį į bendrą miesto plėtros strategiją“, – pasakojo Vilniaus m. savivaldybės įmonės atstovas.
Verslininkas L.Boguševičius savo ruožtu pastebėjo, kad bent jau kai kurie šios strategijos sprendimai yra visiškai nesuprantami ir kaip pavyzdį pateikė itin daug triukšmo viešojoje erdvėje sukėlusį gatvių siaurinimą.
„Šis sprendimas man nepatinka ne vien dėl transporto pralaidumo, bet visų pirma dėl saugumo. Jei prieš mano automobilį vaikas iššoks dviejų juostų gatvėje, aš turėsiu erdvės bandyti jį apvažiuoti. Tuo tarpu vienos juostos gatvėje šios galimybės nebelieka“, – dėstė jis.
J.Damidavičius kontrargumentavo, kad gatvės buvo imtos keisti būtent dėl saugumo.
„Mintis buvo, kad tokiose gatvėse vairuotojai stipriai sumažins judėjimo greitį ir taip potencialiai sumažins eismo įvykių skaičių“, – sakė ji.
Tiesa, savivaldybės įmonės atstovas pripažino, kad komunikacija dėl tokio sprendimo buvo nepakankama ir pridūrė, kad į šią patirtį būtina atsižvelgti ateityje, pasakojant visuomenei apie kitus tvaraus judumo sprendimus.
Vilnius 2030: neutralaus poveikio klimatui miestas
Prieš pora metų ES paskelbė „Miestų misiją“, kurios dalyviai įsipareigojo iki 2030-ųjų tapti neutralaus poveikio klimatui miestais. Iš Lietuvos į šį šimtuką buvo atrinkti Vilnius ir Tauragė.
Lietuvos sostinė, siekdama šio tikslo, transporto taršą turės sumažinti 63 proc. „Susisiekimo paslaugų“ judumo transformacijos vadovas pripažino, kad tai bus rimtas iššūkis. Vienu efektyviausių instrumentų siekiant šio tikslo, jis įvardijo elektromobilius – tiek asmeninius, tiek viešojo transporto parko prasme.
Jam pritarė ir elektromobiliais prekiaujančios bendrovės „Deals on Wheels“ vadovas, iš karto atkreipęs dėmesį į vieną didesnių šio sektoriaus problemų: „Miegamųjų Vilniaus rajonų gyventojai galbūt neturi kur statyti savo automobilių, bet jau tikrai neturi kur jų įkrauti. Tokioje situacijoje tikėtis, kad jie svarstys apie elektromobilio įsigijimą, tikrai neverta“, – pabrėžė L.Boguševičius.
Tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“ buvo paliestos ir kitos aktualios temos: kitų šalių tvaraus judumo pavyzdžiai bei jų pritaikomumas Lietuvoje ir ambicingas ES tikslas iki 2050 m. klimato taršą sumažinti 90-čia procentų. Europos Parlamento remiamo projekto „Tavo balsas stiprina Europą“ dalimi esančią tinklalaidę veda komunikacijos specialistas ir apžvalgininkas Gintaras Gimžauskas.