„Mūsų preliminariais skaičiavimais, tiesti „Rail Baltica“ per Nabalos draustinį būtų 70 mln. eurų pigiau nei jį aplenkiant iš vakarų. Be to, aplenkiant draustinį, geležinkelis būtų tiesiamas ilgiau, todėl nesilaikant projekto įgyvendinimo terminų, rizikuojama netekti beveik 600 mln. eurų paramos iš Europos Sąjungos“, – teigiama Ekonomikos ministerijos išvadose.
Jose pažymima, kad Estija jau yra sulaukusi Europos Komisijos nepasitenkinimo dėl vėlavimo pradėti darbus, o tai kelia grėsmę tolesniam jų finansavimui.
Estijos mokslų akademijos spalį paskelbtoje ataskaitoje teigta, jog Nabalos draustinis Harju apskrityje, netoli Talino, buvo suformuotas nepakankamai apgalvotai, o kai kurios teritorijos į jį įtrauktos nepagrįstai. Geležinkelio poveikis gamtai būtų ribotas ir neviršytų reikalavimų, o tiesesnis jo maršrutas būtų priimtinesnis tiek ekonominiu, tiek ir ekologiniu požiūriu.
Pernai gegužę Estijos vyriausybė atmetė galimybę tiesti „Rail Baltica“ per Nabalos draustinį, tačiau dabar grįžo prieš šios idėjos.
„Rail Baltica“ yra tarptautinio transporto koridoriaus „North Sea-Baltic“ dalis – jis sujungs Beniliukso šalis, Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą, o vėliau – Latviją, Estiją bei Suomiją.