„Svarbu pratęsti Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“ į šiaurę. Tunelio tarp Talino ir Helsinkio projektas turi daugiau pliusų nei minusų. Be to, tai paskatintų sostinių dvipolio susiformavimą“, – po susitikimo žiniasklaidos atstovams kalbėjo K.Michalas.
Povandeninis tunelis tarp Talino ir Helsinkio atsipirktų su sąlyga, jeigu per jį eitų „Rail Baltica“.
„Į tunelio tarp Talino ir Helsinkio idėją būtina žvelgi labai rimtai. Keleivių pervežimo požiūriu šis projektas gal nėra labai svarbus, tačiau tunelis gali būti aktyviai naudojamas krovinių gabenimui iš Suomijos į Europą ir Rusiją per Taliną bei priešingomis kryptimis“, – sakė A.Berner.
Projekto studiją atlikę Suomijos, Švedijos ir Estijos ekspertai šių metų pradžioje priėjo išvados, jog povandeninis tunelis tarp Talino ir Helsinkio atsipirktų su sąlyga, jeigu per jį eitų „Rail Baltica“.
Ataskaitoje teigta, jog preliminarios 9-13 mlrd. eurų vertės tunelis būtų rentabilus, jei 40-50 proc. išlaidų padengtų Europos Sąjunga ir abi valstybės – Estija ir Suomija, o paskolos būtų grąžinamos per 35-40 metų. Projektas galėtų būti įgyvendintas ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje.
Studijos autoriai pabrėžė, jog projektas padėtų išspręsti transporto koridoriaus nuo Arkties vandenyno iki Viduržemio jūros per Baltijos ir Rytų bei Vidurio Europos šalis „butelio kaklelio“ problemą.
Projekto studiją Helsinkio, Talino miestų bei Estijos Harju apskrities užsakymu atliko Švedijos „Sweco Grup“, Suomijos „Kohateam“, Estijos „Finantsakadeemia“ bei Estijos geologijos centro ekspertai.