„Rail Baltica“ yra didelis projektas, todėl yra nemažai rūpestį ir ginčus keliančių klausimų, pažymėjo jis per vyriausybės spaudos konferenciją.
Kaip pavyzdį premjeras paminėjo naująjį Europos Sąjungos (ES) biudžeto laikotarpį ir pareiškė, jog neabejotinai bus ginčų dėl finansavimo.
Estijos vyriausybės vadovas taip pat pareiškė, jog Estijoje reikėtų įrengti daugiau „Rail Baltica“ stočių.
„Jų yra per mažai – stočių Ulemiste, Raploje ir Pernu nepakanka“, – nurodė J.Ratas.
Auditą atlikusi Estijos nacionalinė audito institucija ketvirtadienį pažymėjo, kad įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą būta vėlavimų, darbų kaina viršija pradines prognozes, o atliekant auditą nustatyti faktai rodo, jog užbaigti projektą iki nustatyto galutinio termino greičiausiai nėra realu.
Audito institucijos atlikta analizė atskleidė, kad finansavimo sutartyse nustatyti projekto darbų, už kuriuos yra atsakinga Estija, užbaigimo terminai pradelsti arba gali būti pradelsti vidutiniškai daugiau nei dvejais metais.
Įgyvendinus „Rail Baltica“ geležinkelio projektą bus nutiesta 870 kilometrų ilgio greitaeigių keleivinių ir krovininių traukinių linija, sujungsianti Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą. Projektą ketinama baigti 2026 metais.
