„Rail Baltica“ projektas turėjo sustiprinti Europos geležinkelių tinklą ir atverti Baltijos šalims tiesioginį kelią į tokius Šiaurės jūros uostus kaip Roterdamas ir Hamburgas. Tačiau dabar atrodo, kad projektas virto muilo opera, kurioje dėl smulkmenų riejasi trys Baltijos valstybės, rašo wsj.com.
Pagal dabartinį planą, geležinkelis turėtų būti tiesiamas nuo Talino per Rygą ir Kauną. Šią savaitę Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pagrasino, kad jeigu vėžė neis per Vilnių, visas projektas gali žlugti.
Toks pareiškimas nepatiko Estijos susisiekimo ministerijai, kuri teigia, kad projekto pristabdymas gali kainuoti itin brangiai – atsiranda grėsmė netekti milijardų eurų, kuriuos Europos Sąjunga yra pasiryžusi investuoti į šį projektą.
J.Partsas pridūrė, kad sprendimą neįtraukti Vilniaus priėmė dar praėjusi vyriausybė, kuri buvo konstruktyvi. Tačiau kai prieš daugiau nei metus prisiekė dabartinė Vriausybė, santykiai pablogėjo.
„Lietuvos Vyriausybė norėjo, kad kelias eitų per Kauną, o ne per Vilnių“, – interviu „The Wall Street Journal“ sakė Estijos susisiekimo ministras J.Partsas. Jis pridūrė, kad sprendimą neįtraukti Vilniaus priėmė buvusi Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, kuri buvo konstruktyvi. Tačiau kai prieš daugiau nei metus prisiekė dabartinė Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė, santykiai pablogėjo.
„Lietuvos Vyriausybėje yra kvailių. Ji pasidavė “Lietuvos geležinkelių" spaudimui. Lietuvos Vyriausybė švaisto laiką“, – griežtai kalbėjo J.Partsas.
Lietuvos susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas su tuo nesutinka. Jo teigimu, būtent estai ir latviai nenori bendradarbiauti ir švaisto visų laiką, o Lietuva tiesiog stengiasi apsaugoti savo nacionalinius interesus. Kodėl Vilnius turėtų likti nuošalyje, kai kitos dvi Baltijos šalių sostinės bus sujungtos greituoju geležinkeliu?
„Mes esame draugiški, ir tokio pat draugiškumo tikimės iš mūsų partnerių, – interviu „The Wall Street Journal“ sakė A.Šliupas. – Kalbame ne apie mūšį dėl Vilniaus, o apie “Rail Baltica" projekto ir draugystės supratimą“.
A.Šliupas teigia, kad ataskaita, kurioje buvo įvertinti projekto kaina ir nauda, tebuvo preliminarus dokumentas. Todėl dabar reikia naujos diskusijos apie maršrutą, kainą ir investicijas. Jis, kaip ir J.Partsas, sako nesuprantantis, kodėl partneriai staiga stengiasi vilkinti projektą teigdami, kad „Rail Baltica“ sujungimą su Vilniumi turėtų finansuoti Lietuva iš atskiro biudžeto.
„Ryga ir Talinas bus sujungti su Europa, o Vilnius paliktas užnugaryje stovėti ant rusiškų bėgių? Niekas neperkėlė sostinės į Vilnių dabar, visos sostinės turi būti sujungtos su Europos Sąjunga“, – kalbėjo A.Šliupas.
„Rail Baltica 2" vėžė Lietuvoje turėtų kainuoti apie 4,4 mlrd. litų, bendra vėžės vertė – apie 12,43 mlrd. litų. ES lėšomis turėtų būti finansuojama 85 proc. projekto vertės. Geležinkelis turėtų sujungti Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno.
Papildyta 21.50 val. Lietuva reikalauja paaiškinimo
„Norėtųsi tikėti, kad viešojoje erdvėje išsakyti Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministro žodžiai kai kurių mūsų ministrų kabineto narių atžvilgiu yra nesusipratimas“, – pareiškė premjeras A.Butkevičius
Lietuvos Vyriausybė pasipiktino Estijos ministro žodžiais ir reikalauja Estijos ambasadoriaus Lietuvoje pasiaiškinimo.
„J.Partso žodžiai prasilenkia su elementaria diplomatija, pagarba kaimynams ir yra įžeidžiantys“, – teigiama šeštadienį išplatintame pranešime spaudai.
Premjeras Algirdas Butkevičius pavedė užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui pakviesti Estijos ambasadorių Lietuvoje, kad šis paaiškintų situaciją.
„Derybos dėl projekto „Rail Baltica“, kuris vienodai svarbus visoms trims Baltijos valstybėms, tebevyksta, o Lietuva stengiasi apsaugoti savo nacionalinius interesus – tai mūsų Vyriausybės pareiga. Norėtųsi tikėti, kad viešojoje erdvėje išsakyti Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministro žodžiai kai kurių mūsų ministrų kabineto narių atžvilgiu yra nesusipratimas. Lauksime Estijos ambasadoriaus paaiškinimo“, – pareiškė premjeras A.Butkevičius.
