Ketvirtadienį „Estonian Air“ išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigia nutraukusi bendradarbiavimo sutartį su „Air Lituanica“, nes bendrovė nevykdo finansinių įsipareigojimų.
Tuo metu „Air Lituanica“ atstovai teigia esantys nustebę. Estai „Air Lituanicai“ esą skolingi 5,7 mln. Lt.
Trūko estų kantrybė
„Bendrovė „Air Lituanica“ kelis kartus neįvykdė sutartyse numatytų mokėjimo įsipareigojimų bendrovei „Estonian Air“, – pranešime spaudai cituojamas Janas Palméris, bendrovės „Estonian Air“ vadovas. – „Estonian Air“ buvo priversta nutraukti sutartis dėl pakartotinių pažeidimų iš oro bendrovės „Air Lituanica“ pusės, kurie nebuvo pašalinti nepaisant besitęsiančių derybų ir atsiskaitymo pasiūlymų, kuriuos pateikė bendrovė „Estonian Air“.
Kol kas bendrovė „Estonian Air“ tęs skrydžius maršrutu Vilnius–Amsterdamas pagal galiojantį skrydžių tvarkaraštį. Sprendimas dėl maršruto Vilnius–Berlynas bus priimtas šią savaitę ir apie tai bus pranešta.
„Air Lituanica“ atstovai gūžčioja pečiais
Oro linijų bendrovė „Air Lituanica” yra nustebinta Estijos oro linijų bendrovės „Estonian Air“ komunikacinių veiksmų, kurie pažeidžia sutartį ir partnerystės principus, tačiau patvirtina, kad komercinis bendradarbiavimas tarp aviakompanijų nutrūko, rašoma „Air Lituanica“ pranešime spaudai.
Bendrovės direktoriaus Eriko Zubraus teigimu, komercinis bendradarbiavimas su „Estonian Air“ nutrūko po ilgų derybų dėl sutarties sąlygų, kurios netenkino abiejų šalių.
Drastiški Estijos bendrovės veiksmai galėjo būti nulemti to, kad „Air Lituanica“ per tokį trumpą laiką – 5 mėnesius – Amsterdamo reisą pavertė pelningu, – sakė E.Zubrus.
„Estonian Air“ vienašališkai nutraukus sutartį, jie liko mums – bendrovei „Air Lituanica“ – skolingi 5,7 milijonus litų už jau praskridusius keleivius ir sumokėtus depozitus. Tokie drastiški Estijos bendrovės veiksmai galėjo būti nulemti to, kad „Air Lituanica“ per tokį trumpą laiką – 5 mėnesius – Amsterdamo reisą pavertė pelningu, jo užkrovimas yra 75 proc., tad šis reisas gali tapti puikiu „Estonian Air“ pajamų šaltiniu,“ – sakė „Air Lituanica“ direktorius.
E.Zubrus pridūrė, kad „Air Lituanica“ reikalauja, kad skola būtų grąžinta, o jeigu ne, tai naudosis kraštutine priemone, t.y. kreipsis į tarptautinį arbitražą.
Bilietus galima pakeisti
Keleiviai, turintys bendrovės „Air Lituanica“ bilietus (prasidedančius skaičiais 431-XXXXXXX) bus priimami į bendrovės „Estonian Air“ skrydžius tik lapkričio 28 ir 29 dienomis.
Pradedant nuo lapkričio 30 dienos, į bendrovės „Estonian Air“ skrydžius bus laipinami tik keleiviai, turintys „Estonian Air“ bilietus (prasidedančius skaičiais 960-XXXXXXXXX) ir partnerių oro bendrovių („KLM“, „Delta“, „Hahn Air“ ir t.t.) bilietus.
Taisyklės, pagal kurias bendrovės „Air Lituanica“ bilietus galima pakeisti į bendrovės „Estonian Air“ skrydžiuose galiojančius bilietus, galima rasti bendrovės „Estonian Air“ interneto svetainėje. Kiti klausimai apie bendrovę „Air Lituanica“ arba jos bilietus turėtų būti pateikti bendrovei „Air Lituanica“, teigia estai.
Pagal Skrydžių paslaugų sutartį (Flight Services Agreement, FSA), nutrauktą nuo ketvirtadienio, lapkričio 28 dienos, bendrovė „Estonian Air“ turėjo teikti skrydžių paslaugas bendrovei „Air Lituanica“, naudodama vieną 76 vietų orlaivį iki 2015 metų pabaigos. Šis orlaivis buvo skirtas skrydžiams iš Vilniaus į Amsterdamą ir Berlyną.
Pagal Komercinę sutartį (Commercial Agreement), bendrovė „Estonian Air“ teikė paslaugas bendrovei „Air Lituanica“, pavyzdžiui, priėjimą prie bendrovės „Estonian Air“ pardavimo ir platinimo kanalų, bilietų pardavimo ir įplaukų tvarkymo.
Į Amsterdamą skraidins nebe „Air Lituanica“, o „Estonian Air“
Nuo lapkričio 28 d. skrydžius į Amsterdamą vykdys Estijos oro linijų bendrovė, o į Berlyną, Briuselį, Miuncheną ir Prahą – „Air Lituanica“.
„Bendrovei „Estonian Air“ perėmus vykdyti skrydžius iš Vilniaus į Amsterdamą, keleiviai neturėtų pajusti jokių nepatogumų, tačiau iškilus klausimams, jie visada gali kreiptis į mūsų Klientų aptarnavimo centrą. Mes esame pardavę 480 bilietų į Amsterdamo skrydžius ir visais keleiviais bus pasirūpinta, o keleiviais, kurie įsigijo bilietus per „Estonians Air“, pasirūpins Estijos kompanija t.y. garantuos jiems jų teises,“ – sakė „Air Lituanica“ direktorius Erikas Zubrus.
Skrydžius į Briuselį, Berlyną, Miuncheną ir Prahą vykdys „Air Lituanica“ ir visos paslaugos, kaip ir iki šiol, bus teikiamos pagal šios kompanijos tvarką. Skrydžiai bus vykdomi „Air Lituanica“ orlaiviu – 86 vietų „Embraer 175“.
Nuo lapkričio 28 d. bilietus į Amsterdamo reisą bus galima įsigyti tik per „Estonian Air“ pardavimo kanalus, o į Berlyno, Briuselio, Miuncheno ir Prahos – per „Air Lituanica“ bilietų platinimo kanalus. Nepaisant to, kaip keleiviai įsigijo skrydžio bilietus į Amsterdamą, jie visi galės skristi, tik jiems bus suteikiamos „Estonian Air“ paslaugos t. y. skrydis bus vykdomas Estijos aviakompanijos lėktuvais ir su jų skrydžio numeriu „OV“, orlaivyje skrydžio metu bus teikiamos „Estonian Air“ paslaugos, jie prisiims visą atsakomybę už keleivių saugumą, garantuos jiems jų teises.
Susisiekimo ministerija nesikiš
Susisiekimo ministerija informavo, kad neturi jokios oficialios informacijos šiuo klausimu.
„Tai yra dviejų subjektų tarpusavio santykiai, todėl komentaro dėl kylančių klausimų reikėtų kreiptis į pačias įmones. Prireikus, jei kils klausimų dėl oro linijų bendrovių veiklos, tai svarstys Civilinės aviacijos administracija, išduodanti licencijas oro linijų bendrovėms“, – rašoma ministerijos atsakyme 15min.lt.
„Estonian air“ buvo arti bankroto ribos
Apie „Estonian Air“ finansinius sunkumus kalbama jau daugiau nei metus. Erkki Raasuke, pasitraukęs iš Estijos ekonomikos ministerijos šių metų rudenį, aiškino, kad Estijos nacionalinis vežėjas buvo labai arti bankroto ribos.
„Iš pradžių mes staigiai netekome pinigų, tada turėjome ginčų su orlaivių tiekėjais ir kreditoriais. Tada profesinės sąjungos nusprendė, kad darbo sąlygos yra per prastos. Pridėkite dar faktą, kad pamažu keleiviai pradėjo galvoti, kad su „Estonian Air“ skraidyti yra nesaugu“, – sakė buvęs „Estonian Air“ valdybos pirmininkas šių metų spalį.
Kaip rašo naujienų portalas news.err.ee, per pastaruosius 12 mėnesių kompanija sumažino darbuotojų skaičių, įskaitant 19 pilotų, pardavė nereikalingą turtą, išnuomojo vieną orlaivį Lietuvai (bendrovei „Air Lituanica“ – 15min.lt) ir atsisveikino su paskutiniais savo „Boeing” orlaiviais.
„Estonian Air“ vadovas: pasirašėme dvi sutartis
Bendrovė „Estonian Air“ vadovas Janas Palmeras ketvirtadienio pavakarę išplatintame pranešime patikslino, kad bendrovės pasirašė dvi sutartis – skrydžių paslaugoms ir komercinei veiklai – kur abiem pusėms galiojo ženklūs įsipareigojimai.
Pagal Skrydžių paslaugų sutartį, nutrauktą trečiadienį bendrovė „Estonian Air“ turėjo teikti skrydžių paslaugas bendrovei „Air Lituanica“ maršrutais iš Vilniaus į Amsterdamą ir Berlyną. Kad būtų išvengta finansinės rizikos, „Air Lituanica“ turėjo mokėti bendrovei „Estonian Air“ už skrydžių paslaugas (t. y. orlaivio naudojimą, priežiūrą ir t. t.) kas mėnesį, iš anksto.
Pagal Komercinę sutartį, bendrovė „Estonian Air“ teikė visą eilę paslaugų bendrovei „Air Lituanica“ – pavyzdžiui, prieigą prie bendrovės „Estonian Air“ pardavimo ir platinimo kanalų ir sistemų, bilietų pardavimo ir įplaukų valdymo bei kitų.
Anot jo, bendrovė „Air Lituanica“ turėjo mokėti bendrovei „Estonian Air“ už paslaugas, remdamasi dviem sutartimis.
Pasak pranešimo, kadangi bendrovė „Air Lituanica“ naudojo bendrovės „Estonian Air“ komercines sistemas (t. y. bilietų pardavimo sistemą, bendro kodo skrydžius), „Estonian Air“ turėjo mokėti oro bendrovei „Air Lituanica“ įplaukas, gautas iš keliavusių keleivių. Šis įsipareigojimas numatė, kad apmokėjimas bus vykdomas po vadinamojo buferinio laikotarpio, kad pati bendrovė „Estonian Air“ galėtų gauti pinigus, prieš juos išmokėdama.
„Mes negalime nurodyti konkrečių skaičių, tačiau vėl pabrėžiame, kad bendrovė „Air Lituanica“ kelis kartus buvo pažeidusi susitarimus, tai yra susitarimus dėl apmokėjimų laiku nuo pat pradžių, kai pradėjo galioti susitarimai. Bendrovė „Estonian Air“ neturi teisės toliau palaikyti bendrovę „Air Lituanica“, peržengdama sutartyje numatytų įsipareigojimų ribas, ypač turint galvoje tai, kad žiemos metu yra sumažėjusio keleivių srauto rizika“, – teigė vadovas.
Jis pabrėžė, kad pirmadienį bendrovė „Air Lituanica“ neįvykdė apmokėjimo laiku už skrydžių paslaugas (už gruodį). Bendrovė „Estonian Air“ buvo priversta panaudoti depozitinę įmoką, kad galėtų atlikti dalinius mokėjimus ir įvykdyti savo įsipareigojimus keleiviams.
„Svarbiausia mūsų užduotis yra tarnauti mūsų klientams, ir todėl mes darysime viską, kad galėtume įvykdyti savo įsipareigojimus jiems“, – sakė jis.
„Air Lituanica“ akcininkai
„Air Lituanica“ įsteigė Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Start Vilnius“, jai priklauso 83 proc. akcijų. 17 proc. akcijų valdo „Air Lituanica Club“, vienijanti apie 30 Lietuvos ir užsienio investuotojų.
Skelbta, kad į Vilniaus savivaldybės įsteigtas oro linijas investavo „MG Baltic Investment“, „Panevėžio keliai“, koncernas „SBA“, „Vičiūnai Group“, Antanas Guoga, Jonas Garbaravičius, „Hanner“, „Pieno žvaigždės“, „Arvi ir ko“, „Balsas.lt“, „Lietuvos rytas“, Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacija, Lietuvos krepšinio federacija, „IDW Manekenų pasaulis“, „Management and Accounting Services“, Advokatų profesinė bendrija ADLEX, „Modus grupė“, „Baltic Optical Disc“, „Vilniaus vystymo kompanija“, „Enercom Capital“, „Nesė Group“, „Ogmios grupė“, „BS Holding“, „Vyspra“, „Ortizai“, „Laxford Investment Limited“ ir Tbilisio miesto savivaldybė.
