„Tai reiškia, kad bendrovės būklė nėra gera, jeigu laiku nėra vykdomi kreditiniai įsipareigojimai partneriams“, – 15min.lt sakė CAA direktorius Kęstutis Auryla, paklaustas, ką reiškia „Estonian Air“ sprendimas nutraukti sutartį su „Air Lituanica“.
Ketvirtadienį bendrovė „Estonian Air“ išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame aiškina, kad „Air Lituanica“ kelis kartus neįvykdė sutartyse numatytų mokėjimo įsipareigojimų bendrovei „Estonian Air“, todėl nuo ketvirtadienio nutraukiama skrydžių paslaugų ir komercinė sutartys.
„Air Lituanica“ finansiniai sunkumai bus svarstomi Civilinės aviacijos administracijoje.
„Be abejo, svarstymas bus. Licencijavimo komisija turės nagrinėti aviakompanijos finansinę būklę ir paprašys labai greitai pateikti veiksmų planą, paaiškinimus“, – sakė K.Auryla.
Vienas simptomas – dar ne liga, – sakė K.Auryla.
Pasak jo, nereikėtų daryti skubotų išvadų ir sakyti, kad sutarties nutraukimas – „Air Lituanica“ pabaigos pradžia.
„Vienas simptomas – dar ne liga. „Estonian Air“, matyt, dėl kažkokių priežasčių nebetenkina tolesnės bendradarbiavimo sąlygos ir perspektyvos, todėl priėmė tokį drastišką sprendimą“, – sakė CAA direktorius.
Pasak jo, tai nereiškia, kad „Estonian Air“ turi finansinių sunkumų. Kompanija turėjo teisę nutraukti sutartį, jei partnerė („Air Lituanica“) nevykdė finansinių įsipareigojimų.
„Nemanau, kad aviakompanija turi būti kitos aviakompanijos kreditoriumi. Tai nėra įprasta. Ji laukti ir neturi. Jei yra įsipareigojimai, juos privalu vykdyti“, – sakė K.Auryla.
Sprendimas dėl „Air Lituanica“ licencijos nebus priimtas greitai: „Manau, kad tai šiek tiek užtruks, nes reikia surinkti informaciją, padaryti analizę, o tada bus galima daryti išvadas.“
VGTU dėstytojas: situacija – labai prasta
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto vadybos katedros vedėjas doc. dr. Darius Bazaras 15min.lt sakė situaciją vertinantis kaip labai blogą.
„Visų pirma labai blogai, kad yra toks pranešimas išėjęs. Jis yra paskelbtas viešai, jame kalbami labai negražūs dalykai. Toks pranešimas iš esmės smogia pačiai aviakompanijai, jos prestižui“, – sakė D.Bazaras.
Pasak jo, logistikos versle pasitikėjimas, įmonės prestižas yra labai svarbus.
Toks pranešimas iš esmės smogia pačiai aviakompanijai, jos prestižui, – sakė VGTU specialistas.
„Toks pranešimas iškart verčia daug ką suabejoti, peržiūrėti planus“, – sakė VGTU atstovas.
Pasak jo, jeigu „Estonian Air“ išplatintame pranešime yra rašoma tiesa apie „Air Lituanicos“ neatsiskaitymus, tai yra rimta problema: „Jeigu yra nemokėjimai, tai nemokama yra dėl dviejų dalykų – arba pinigų neturi, arba galvoja, kad pavyks nemokėti. Bet kuriuo atveju, tai yra negerai. Tai yra problema, kuri susijusi su finansiniais dalykais.“
Be to, pasak D.Bazaro, labai yra svarbu tai, kad „Air Lituanica“, net praėjus kelioms valandoms po „Estonian Air“ pranešimo, nepateikia daugiau informacijos klientams savo tinklalapyje.
„Jų puslapyje tas dalykas turėjo atsirasti momentaliai, o ne tada, kai kažkas paskambina. Klientas, pamatęs pranešimą naujienų portale, eina į aviakompanijos interneto puslapį“, – D.Bazaras pastebėjo, kad bendrovė vietoje to, kad pateiktų informaciją klientams apie padėtį dėl „Estoniain Air“ veiksmų, siūlo skristi į Londoną ir Dubliną šventėms.
Pasak jo, tai yra neeilinis pranešimas: „Jis gali aviakompanijai sukelti labai rimtas pasekmes.“
Neįsivaizduoja, kaip dirbs toliau
D.Bazaro teigimu, „Air Lituanica“ turės sunkiai dirbti, kad galėtų įrodyti CAA esanti verta licencijos ir apskritai galėtų tęsti veiklą.
„Manyčiau, kad bus sunku. (…) „Estonian Air“ suteikdavo pakankamai daug paslaugų papildomai, ne tik lėktuvą. Buvo ir bendras kodas, infrastruktūrinis palaikymas, buvo netgi „Estonian Air“ vardas naudojamas bilietų paieškos sistemose. Viso to nelieka, taigi nelieka ir nemažos dalies tų paslaugų, paramos, kurie buvo aktualūs ir svarbūs. Sunkiai įsivaizduoju, kaip bus toliau“, – sakė D.Bazaras.
Pasak jo, kompanijai dabar reikės labai smarkiai dirbti ne vien dėl to, kad įrodytų esanti verta licencijos.
„Reikės daug dirbti pačiai su savimi ir klientais, kurie tikrai labai suabejojo po šito pranešimo išėjimo. Kai pranešime rašoma, kad jūsų bilietas nebegalioja arba jis nebus aptarnaujamas, tai tikrai potencialūs klientai nerizikuos leisti pinigų ir pirkti bilietus. Daug reikės dirbti“, – sakė D.Bazaras.
Artūras Zuokas: estai pasielgė grubiai ir nesąžiningai
„Air Lituanica“ avialinijų iniciatorius Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas socialiniame tinkle „Facebook“ rašo, kad sutartis buvo nutraukta grubiai.
„Per daug gerai apmokami ir samdyti iš užsienio „Estonian Air“ vadovai grubiuoju būdu nutraukė sutartį, kai tik „Air Lituanica“ per labai trumpą laiką Amsterdamo maršrutą pavertė pelningu. Matyt, „Estonian Air“ vadovai bijo, kad politikai pradės lyginti jų efektyvumą su lietuviška kompanija, išsigando augančio konkurento, nors siekėme ir palaikėme bendros kompanijos idėją“, – rašo meras.
Jis pakartojo anksčiau kompanijos vadovo Eriko Zubraus pasakytą informaciją, esą „Estonian Air“ yra skolingi 5,7 mln. Lt, kurių „Air Lituanica“ neabejotinai pareikalaus.
„Air Lituanica’’ niekada nevėlavo su jokiais mokėjimais estams, atvirkščiai – padėjo mažinti ,,Estonian Air’’ nuostolius. Į Amsterdamą vyksiantys keleiviai nenukentės, nebent „Estonian Air“ nesirūpins savo keleiviais. „Air Lituanica“ savo skrydžius į Berlyną, Briuselį, Miuncheną, Prahą kaip vykdė, taip ir vykdys. „Air Lituanica“ planų ir plėtros nekeičia. Lietuva turės savo oro linijas, kurios po trejų metų bus didesnės nei dabartinių vadovų valdoma ,,Estonian Air’’. Verslo partneriai elgiasi įvairiai, deja, kartais ir taip grubiai bei nesąžiningai“, – rašo A.Zuokas.
„Estonian Air“ turėjo teikti skrydžių paslaugas 76 vietas turinčiu orlaiviu, kuris buvo skirtas skrydžiams į Amsterdamą ir Berlyną. Kitą orlaivį „Air Lituanica“ nuomojasi iš „Embraer“ dukterinės kompanijos „ECC Leasing“.
Nesuranda strateginio investuotojo
„Air Lituanica“ įsteigė Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Start Vilnius“, jai priklauso 83 proc. akcijų. 17 proc. akcijų valdo „Air Lituanica Club“, vienijanti apie 30 Lietuvos ir užsienio investuotojų.
Skelbta, kad į Vilniaus savivaldybės įsteigtas oro linijas investavo „MG Baltic Investment“, „Panevėžio keliai“, koncernas „SBA“, „Vičiūnai Group“, Antanas Guoga, Jonas Garbaravičius, „Hanner“, „Pieno žvaigždės“, „Arvi ir ko“, „Balsas.lt“, „Lietuvos rytas“, Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacija, Lietuvos krepšinio federacija, „IDW Manekenų pasaulis“, „Management and Accounting Services“, Advokatų profesinė bendrija ADLEX, „Modus grupė“, „Baltic Optical Disc“, „Vilniaus vystymo kompanija“, „Enercom Capital“, „Nesė Group“, „Ogmios grupė“, „BS Holding“, „Vyspra“, „Ortizai“, „Laxford Investment Limited“ ir Tbilisio miesto savivaldybė.
Tačiau visi šie investuotojai akcijų pirko už simbolines sumas. Milijardinės skolos kamuojama Vilniaus savivaldybė neturi lėšų finansuoti „Air Lituanica“, todėl nuo pat jos įsteigimo ieško strateginio investuotojo. A.Zuokas ne kartą žadėjo, kad į aviakompaniją tuoj investuos partneriai iš Didžiosios Britanijos, Kinijos, Pietų Afrikos, bet kol kas šie pažadai investicijomis nevirto.
Istorija – kažkur girdėta
Su dviem orlaiviais suktis mėgino ir krizės metu įsteiga „Star1 Airlines”. Iš pradžių bendrovė skrydžius vykdė vienu orlaiviu, 2010 metais pradėtas nuomoti ir antrasis lėktuvas.
„Star1 Airlines” bandė pakeisti žlugusį nacionalinį vežėją „flyLAL–Lithuanian airlines“. Tačiau M.Laivio bendrovė dirbo tik kiek daugiau nei metus.
Bendrovė vykdė užsakomuosius skrydžius, taip pat reguliariai skraidino į Barseloną, Londoną, Dubliną, Edinburgą, Milaną. Dukterinė skrydžių bendrovės įmonė užsiėmė ir turizmo verslu. Tačiau jau mažiau nei po metų nuo veiklos pradžios bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais.
2010 metų rugsėjį Dublino oro uoste dėl skolų sustabdytas „Star1 Airlines“ lėktuvas, nutraukti skrydžiai ir bilietų pardavimai.
Bendrovės vadovas Martynas Laivys karštligiškai bandė surasti strateginį investuotoją, bet jam nepavyko: „Star1 Airlines“ iškelta bankroto byla. Tų pačių metų spalį bendrovė kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo.
