Susisiekimo ministras Rokas Masiulis praėjusią savaitę teigė, kad 2016 metų pabaigoje pradėjusi dirbti Vyriausybė neturėjo laiko ir galimybių išvengti EK baudos „Lietuvos geležinkeliams“.
„Ši byla jau seniai turėjo būti pabaigta, nuo 2008 metų ji tęsiasi, tai šitai Vyriausybei tikrai nebuvo nei laiko, nei galimybių šitą bylą spręsti, visa medžiaga, visi tyrimai buvo seniai atlikti iki Vyriausybės paskyrimo“, – tuomet žurnalistams sakė R.Masiulis.
Panašiai kalbėjo ir premjeras Saulius Skvernelis. Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat linkusi kaltinti buvusią valdžią.
Tačiau valdžios pasiteisinimus netiesiogiai paneigė į Vilnių atvykusi eurokomisarė Margrethe Vestager.
Pasak jos, Lietuva iki paskutinės minutės turėjo galimybę rasti sprendimą, ir išvengti 28 mln. eurų baudos „Lietuvos geležinkeliams“.
„Iki paskutinės minutės (buvome atviri pasiūlymams – BNS), kai priėmėme sprendimą, kad nemanome, jog (Lietuva – BNS) nori ar gali išspręsti problemą, tad mes turime priimti sprendimą dėl baudos“, – spaudos konferencijoje Vilniuje antradienį sakė M.Vestager, paklausta, ar tiesa, kad dar metų pradžioje Komisija jau buvo apsisprendusi dėl baudos „Lietuvos geležinkeliams“ .
Ji teigė negalinti detalizuoti, ką Komisija siūlė Lietuvai, tačiau teigė, jog veiklų atskyrimas būtų padėjęs ateityje išvengti konkurencijos pažeidimų.
R.Masiulis: išvengti EK baudos būtų reikėję dar poros metų
Antradienį susisiekimo ministras Rokas Masiulis tikino, kad Europos Komisijos baudos „Lietuvos geležinkeliams“ būtų buvę galima išvengti, jei Lietuva turėtų bent porą metų ir būtų parodžiusi, kaip keičiasi geležinkelių bendrovė bei jos santykiai su kaimynais.
Į eurokomisarės M.Vestager pareiškimus, kad Lietuva „iki paskutinės minutės“ turėjo galimybę ieškoti sprendimo ir išvengti baudos, R.Masiulis atsakė, kad tai buvo daugiau teorinė, o ne reali galimybė, mat visi skaičiavimai ir vertinimai jau buvo atlikti.
„Byla buvo jau praktiškai baigta, analizės atliktos, mes darėme paskutinius bandymus, dar kovo mėnesį pasiūlėme atstatyti Rengės ruožą, jei tai netiko, nežinau, kas būtų“, - žurnalistams antradienį sakė R.Masiulis, kuris iki šiol vieną kartą buvo susitikęs su M.Vestager.
Anot jo, Lietuva sulaukė EK siūlymo pertvarkyti bendrovę, dabartinė geležinkelių vadovybė būtent tai ir daro, tačiau norint išvengti baudos, pritrūko laiko.
„Mes prasilenkėme laike, mes laiko turėjome tiesiog per mažai, jei dar būtų galimybė laukti ir tęsti tą bylą dar porą metų, būtume parodę kaip keičiasi bendrovė, kaip keičiasi mūsų santykiai su kaimynais, kurie yra įsiskaudinę, kurie dėl nuoskaudos, o ne dėl pačio geležinkelio fakto“, - tikino ministras.
R.Masiulis pripažįsta, kad buvusi geležinkelių vadovybė netinkamai informavo partnerius apie tai, kodėl išardytas kelias į Rengę. Anot ministro, ar ruožą reikėjo išardyti, turi spręsti techniniai ekspertai.
„Vienas yra techniniai dalykai ir jų esmė, o kitas yra jų pristatymas, ką aš turiu omeny, agresyvus ir neišmintingas elgesys, jeigu netinkamas ruožas, buvo pasirinktas netinkamas to pristatymo būdas“, - tikino ministras.
M.Bartuška: „Lietuvos geležinkeliai“ paskutinį pasiūlymą Briuseliui pateikė kovą
Reaguodamas į eurokomisarės pareiškimą „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška sako, kad paskutinį pasiūlymą dėl Rengės ruožo problemos sprendimo Lietuva pateikė kovą.
Jo teigimu, pasiūlymas apėmė išardyto ruožo atstatymą ir „tam tikrus struktūrinius“ pokyčius.
„Turėjome galimybę kartą pateikti pasiūlymą, jį pateikėme siūlydami, kaip ištaisyti tą situaciją, kad galime prisiimti įsipareigojimus atstatyti Rengės ruožą ir įgyvendinti tam tikrus struktūrinius pokyčius. Bet, matyt, tie pasiūlymai buvo nepriimtini ir Europos Komisija priėmė tokį sprendimą, kokį priėmė“, – BNS sakė M.Bartuška.
Jo teigimu, šie pasiūlymai Komisijai pateikti kovo pabaigoje.
„Vėliau teko tik kartą susitikti ir kalbėtis žodžiu, bet jau tas įvyko rugsėjį ir iš pokalbio buvo galima įtarti, kad tikriausiai sprendimą jie jau turi, nes didelės diskusijos apie opcijas jau nebevyko“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.
Anksčiau jis BNS sakė, kad Komisijai buvo pasiūlyta išskaidyti „Lietuvos geležinkelių“ veiklas - keleivių ir krovinių vežimą bei infrastruktūrą - į antrines įmones ir sukurti holdingą, panašų į veikiantį Vokietijoje ir Prancūzijoje. M.Bartuška praėjusią savaitę taip pat sakė, kad toks skaidymo modelis bus pasiūlytas Komisijai ir dabar, įmonė tam jau ruošiasi.
Paklaustas, kuo kovą pateikti problemos sprendimai skyrėsi nuo ankstesnių Lietuvos pasiūlymų, M.Bartuška teigė, kad juose aiškiai buvo nurodyta, jog „Lietuvos geležinkeliai“ gali įsipareigoti atstatyti Rengės ruožą ir kalbėtis dėl struktūrinių įmonės pokyčių.
„Prie skirtos baudos yra reikalavimas atstatyti situaciją į prieš tai buvusią, o vienas iš variantų yra atstatyti ruožą arba kitos priemonės. Yra truputėlį palikta laisvės kalbėtis, bet aiškiausias supratimas yra, kad atstačius ruožą būtų atstatyta buvusi situacija“, – kalbėjo M.Bartuška.
Siūlo atskirti veiklas
„Bauda neišsprendžia „Lietuvos geležinkelių“ sukurtos problemos ir dabar bendrovė mums turi pasiūlyti, kaip ketina nutraukti pažeidimą. Labiausiai akivaizdus sprendimas būtų geležinkelio bėgių atstatymas, tačiau yra ir kitų sprendimų“, – kalbėjo M.Vestager.
Kitas iš Europos Komisijos siūlytų problemos sprendimo būdų – „Lietuvos geležinkelių“ keleivių ir krovinių vežimo veiklų atskyrimas, tačiau Lietuva apie tai kol kas nenori nė girdėti.
„Teisinga sakyti, kad, išskyrus savaime suprantamą sprendimą atstatyti ruožą, kitas sprendimas yra užkirsti kelią tokiems pažeidimams ateityje. Žinoma, norime padalinti kompaniją – kažkas dirba su bėgiais, kažkas – su traukiniais. Tačiau taip pat svarbu, kad tai yra beprecedentis veiksmas, kai norint išvengti konkurencijos, yra fiziškai pašalinama infrastruktūra“, – tikino M.Vestager.
Komisarė sakė negalinti griežtai teigti, kad Lietuvai neištaisius pažeidimo, Komisija kreiptųsi į teismą. Tačiau kaip pavyzdį ji pateikė Airiją, kuri Komisijos nurodymu nepanaikino mokesčių lengvatų „Apple“, todėl Komisija kreipėsi į teismą.
