„Bauda neišsprendžia „Lietuvos geležinkelių“ sukurtos problemos ir dabar bendrovė mums turi pasiūlyti, kaip ketina nutraukti pažeidimą. Labiausiai akivaizdus sprendimas būtų geležinkelio bėgių atstatymas, tačiau yra ir kitų sprendimų“, – kalbėjo M.Vestager.
Įprasta praktika ginčytis su Europos Komisija. Lietuva turėtų apskųsti jos veiksmus, žinoma, prieš tai įvertinus argumentus, – sako A.Junevičius.
Į konferenciją Vilniuje atvykusi ir su valdžios atstovais susitikusi M.Vestager net neužsiminė, kad dėl tam tikrų aplinkybių bauda gali būti peržiūrėta.
Tačiau „Lietuvos geležinkelių“ veiklų atskyrimas yra vienas būdų, kaip išspręsti konkurencijos pažeidimą, dėl kurio Briuselis įmonei skyrė beveik 28 mln. eurų baudą, sakė ji.
Buvęs Konkurencijos tarybos vadovas: pasekmės neaiškios
„Lietuvos geležinkeliai“ per tris mėnesius turi apsispręsti – ginčyti Europos Komisijos sprendimą ar sumokėti baudą.
Kaip 15min teigė buvęs Konkurencijos tarybos vadovas Rimantas Stanikūnas, jei Lietuva nuspręs sutikti su bauda, greičiausiai teks sumokėti ne tik ją, bet ir investuoti į Rengės ruožo atstatymą, o tai kainuotų apie 20 mln. eurų.
„O jei nuspręstume ginčytis, tai neaišku, kokios būtų pasekmės. Taip, žinoma, laimėtume laiko, tačiau ir kainuotų papildomai – advokatams, o po to galiausiai ir pačią baudą reikės sumokėti. Bet tokiu atveju nereiktų atstatyti Rengės. Taigi čia reikia politinio sprendimo – viską pasverti, o galutinio rezultato niekas negali atspėti“, – svarstė R.Stanikūnas.
Tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, kad bus bandoma išnaudoti „visas teisines priemones“ sprendžiant šią problemą, tačiau susilaiko nuo vertinimų, ar reikia kelti ieškinį Europos Komisijai. Lietuvoje kai kurie aukšti šalies pareigūnai mano, kad nereiktų ginčytis su Europos Komisija, kuri finansuoja įvairius projektus Lietuvoje, dalis konkurencijos teisės žinovų abejoja, ar Lietuva turi šansų laimėti prieš EK.
Ginčytis – įprasta praktika
Tačiau ES Konkurencijos teisės specialistas, KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto profesorius Algis Junevičius sako, kad ginčytis su Europos Komisija – įprasta praktika, ir Lietuva neturėtų to bijoti.
„Per metus ES Teisingumo teisme išnagrinėjama apie 500 ieškinių, 300 iš jų susiję su vidaus rinka, jos pažeidimais. Yra įprasta praktika ginčytis su Europos Komisija. Lietuva turėtų iškelti ieškinį, apskųsti Europos Komisijos veiksmus, žinoma, prieš tai įvertinus argumentus“, – 15min teigė A.Junevičius.
Jam atrodo keistos kalbos, kad su Komisija nereiktų ginčytis, nes tai esą gali atsiliepti santykiams.
„Europos šalys su Komisija ginčijasi, kelia ieškinius dėl įvairių klausimų. Pavyzdžiui, Slovakija ir Vengrija ginčijo dėl pabėgėlių kvotų. Ir neteko girdėti, kad kuri nors šalis sulauktų problemų gaunant paramą“, – sakė jis.
Pasak A.Junevičiaus, akivaizdu, kad bauda yra didelė, o pažeidimas nepadarė tokios milžiniškos finansinės žalos. „Žinoma, tai yra pažeidimas, bet mūsų teisininkai galėtų pabandyti įrodyti, kad jis nebuvo toks reikšmingas, kaip rodo skirta bauda“, – samprotavo KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto profesorius.
Jo manymu, tokiu būdu Lietuva turi šansą, kad būtų sumažinta bauda.
