Iš tiesų dabartinis geopolitinis kontekstas šiam projektui suteikia papildomą strateginę reikšmę – tiek Baltijos šalys, tiek visa Europa siekia mažinti priklausomybę nuo Rytų. Tad apie žingsnius šia kryptimi, siekį padidinti saugumą ir prisidėti prie žaliosios ekonomikos plėtros kalbamės su europarlamentaru L. Mažyliu.
– Apie projekto naudą kalbama nuolat. Vis dėlto – kokius esminius akcentus išskirtumėte jūs?
– Visų pirma, „Rail Baltica“ simbolizuoja Baltijos šalių, kartu ir Lietuvos, sugrįžimą į Europos geležinkelių tinklą. Istoriškai europinė vėžė šiose valstybėse buvo naudojama iki Antrojo pasaulinio karo. „Rail Baltica“ projektas integruos Lietuvą į didžiulį europinį tinklą: nuo Juodosios iki Šiaurės jūros ir dar plačiau.
Moderni ir kokybiška transporto infrastruktūra yra kertinis nacionalinio saugumo garantas.
Kita svarbi projekto paradigma – saugumas. Dar 2022 m. patvirtintas Europos Sąjungos strateginis kompasas pateikė ambicingą veiksmų planą, kaip stiprinti ES saugumo ir gynybos politiką iki 2030 m. pabrėžiant karinį mobilumą kaip vieną iš pagrindinių prioritetų.
Tad moderni ir kokybiška transporto infrastruktūra yra kertinis nacionalinio saugumo garantas. O bendrai Lietuvoje „Rail Baltica“ projektas skatins naujų darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą bei sėkmingą integraciją į transeuropinį transporto tinklą.
– Kokius projekto aspektus sustiprino šiandieninis geopolitinis kontekstas?
– Dabartinis geopolitinis kontekstas šiam projektui suteikia ypatingą strateginę reikšmę. Galima drąsiai teigti, kad „Rail Baltica“ projektas turi ne tik socialinę bei ekonominę, bet ir šiandien kaip niekada aiškiai identifikuojamą gynybinę reikšmę.
Ekonominė svarba – Lietuva, ateityje pasinaudodama atnaujinta vėže su Lenkija, galės tapti centrine jungtimi tarp Baltijos šalių ir net Suomijos rinkų. Užbaigus projektą pagerėtų Lietuvos ir kitų Europos NATO valstybių karinis mobilumas reaguojant į krizines situacijas. Lietuvą sėkmingai integravus į ES geležinkelių sistemą ne tik bus greitai ir patogiai vežami keleiviai bei civiliniai kroviniai, bet ir bus užtikrintas karinės technikos gabenimas.
Taip pat vertinant karo Ukrainoje kontekstą ir Rusijos sprendimą pasitraukti iš Juodosios jūros grūdų gabenimo iniciatyvos, alternatyvūs transporto maršrutai yra įmanomi ir per Baltijos šalių uostus.
– Lietuva jau išsikovojo energetinę nepriklausomybę. Kuo „Rail Baltica“ svarbi siekiant kitos – transporto ir susisiekimo jungčių – nepriklausomybės?
– Viena iš ES pagrindinių bendradarbiavimo sričių yra transporto politika. Ji yra suvokiama kaip gyvybiškai svarbi, siekiant įgyvendinti tris iš keturių laisvių, susijusių su bendrąja rinka: laisvą asmenų, paslaugų ir prekių judėjimą. Akivaizdu, kad bet kokie komerciniai ryšiai su Rusija ar Baltarusija dabartinėmis sąlygomis neįmanomi, privalo būti nutraukti.
Todėl „Rail Baltica“ prisidės prie Baltijos šalių ir Lietuvos gilesnės regioninės integracijos bei bendradarbiavimo. Tai padės stiprinti regiono politinę ir ekonominę nepriklausomybę ir pagerins prekybos galimybes Lietuvai, palengvinant eksportą ir importą.
– Šiuo metu dirbate Europos Parlamente. Ar šis projektas sulaukia dėmesio Briuselio koridoriuose? Ką apie projektą kalba sprendimų priėmėjai, ar jaučiamas palaikymas?
– Europos Parlamentas aktyviai dalyvauja diskusijose ir sprendimuose, susijusiuose su projekto „Rail Baltica“ finansavimu, planavimu ir priežiūra. Dar 2004 m. Europos Parlamento ir Europos Tarybos sprendimu „Rail Baltica“ projektas buvo patvirtintas kaip vienas iš prioritetinių transporto projektų. Kartu priklausau ir Europos Parlamento „Rail Baltica“ tarpinstitucinei „draugų grupei“, kuri rengia reguliarius susitikimus, skirtus projekto pažangai aptarti. Dažnai yra akcentuojama, kad didesnė finansinė parama ir bendradarbiavimas padės įgyvendinti projektą kuo veiksmingiau ir greičiau.
Žinoma, tikslinių priemonių kūrimas ir finansavimas – Europos Komisijos sritis. Tačiau „Rail Baltica“ projektas įgavo naują, tai yra gynybinę reikšmę Rusijai užpuolus Ukrainą.
Vis dažniau Europos Parlamento rezoliucijose yra akcentuojama geležinkelių transporto mobilumo svarba. 2021–2027 m. ES daugiametės finansinės perspektyvos biudžete yra numatyta 1,69 mlrd. eurų kariniam mobilumui gerinti naudojant Europos infrastruktūros priemonę.
Interpretuojant geležinkelius kaip svarbų Europos saugumo elementą reikia tikėtis, kad ateityje susisiekimo infrastuktūros finansavimas galėtų būti skiriamas ir iš ES gynybos biudžeto.
– Ar galėtumėte apibendrinti pagrindines priežastis, kurios lemia Europos palaikymą ir paramą projektui?
– Pasikartosiu, kad viena iš ES pagrindinių bendradarbiavimo sričių yra transporto politika, o „Rail Baltica“ atitinka Europos transporto politikos tikslus, įskaitant transeuropinių transporto tinklų plėtrą.
ES skiria finansavimą projektams, kurie prisideda prie transporto infrastruktūros plėtros ir modernizavimo. Tokių projektų kaip „Rail Baltica“ finansavimas padės Baltijos šalims geriau integruotis į ES bendrąją rinką. Geležinkelių transportas, palyginti su kelių transportu, paprastai taupiau naudoja energiją ir yra ekologiškesnis, todėl tai prisidės ir prie Žaliojo kurso, dar vieno ES politikos prioriteto, tikslų įgyvendinimo.
Apskritai, „Rail Baltica“ projekto finansavimas atspindi ES įsipareigojimą skatinti susisiekimą, ekonomikos augimą, tvarumą ir saugumą valstybėse narėse. Tai rodo, kad ES pripažįsta strateginę šio projekto svarbą Baltijos valstybėms.
– Europoje plečiantis intermodaliniams vežimams, kokias „Rail Baltica“ galimybes matote verslui ir kaip projektas padės prisidėti prie Žaliojo kurso tikslų siekimo?
– Manau, viena iš esminių priežasčių, dėl ko projektas sulaukė nemenko Europos palaikymo, yra būtent didelis potencialas įgyvendinti aplinkos tvarumo ir energetinio efektyvumo tikslus. Geležinkelių infrastruktūros modernizavimas reikš, kad bus atnaujinamos geležinkelio stotys ir maršrutai. Tai padidins geležinkelių transporto efektyvumą ir saugumą, taip pat prisidės prie šalies transporto ir susisiekimo modernizavimo. Moderni geležinkelių sistema gali būti efektyvus transporto plėtros būdas, kuris mažina CO2 išmetimą, palyginti su automobilių arba oro transportu.
Europos Parlamento 2020 m. priimta rezoliucija dėl Žaliojo kurso būtent ir ragina didinti ir remti investicijas į ES geležinkelių tinklų sujungimą, kad visoje ES būtų sudarytos vienodos galimybės naudotis viešuoju geležinkelių transportu. Esant patikimai transporto sistemai, regionas gali sumažinti priklausomybę nuo kitų energijos tiekimo šaltinių, o tai padidins energetinį saugumą ir prisidės prie žaliosios ekonomikos plėtros.
– Baigus „Rail Baltica“ statybos darbus Lietuva įsilies į europinio geležinkelio tinklą. Jūsų nuomone, ką tai reikš mūsų šaliai ir ko turėtų laukti kiekvienas Lietuvos gyventojas? Kokias socialines naudas matote?
– Sėkmingai užbaigtas „Rail Baltica“ projektas, reikia tikėtis, ne tik pagerins transporto infrastruktūrą, bet ir suteiks didesnį prieinamumą regionų gyventojams, sumažins spūstis miestuose, prisidės prie švaresnės aplinkos, darbo vietų kūrimo, turizmo, regioninės plėtros, na ir, tikėkimės, bendrai pagerins gyvenimo kokybę Baltijos šalių ir visos Europos gyventojams.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
