„Atlikusi išsamią šios šalies teisinės bazės analizę bei surengusi konsultacijas su oficialiomis jos institucijomis, Komisija Vokietijai išsiuntė Formalųjį įspėjimą. Tai yra pirmas pažeidimo procedūros etapas“, – rašoma Komisijos išplatintame pranešime spaudai.
Europos Komisijos steigiamųjų sutarčių įgyvendinimo priežiūros funkciją atliekančios institucijos dėmesį Vokietija užsitraukė pernai metų pabaigoje priėmusi teisės aktus, kuriais iš šalies teritoriją kertančių vežėjų buvo numatoma nuo šių metų vidurio reikalauti taikyti darbo užmokestį reglamentuojančius Vokietijos teisės aktus tuo laikotarpiu, kai vežėjo įmonės vairuotojas yra Vokietijoje.
Įgyvendinus šiuos reikalavimus įmonės būtų turėję vesti dvejopą darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitą, vokiečių kalba teikti darbo užmokesčio ir darbo laiko ataskaitas Vokietijos institucijoms, o už šių reikalavimų nevykdymą kiekvienu atveju įmonės galėjo būti baudžiamos iki 30 000 eurų dydžio baudomis.
Diskriminuoja ne tik lietuvius
Pasak Europos parlamento nario Bronio Ropės, transporto paslaugų tema yra aktuali ne vien nuo Rusijos embargo kenčiantiems Lietuvos, bet ir Bulgarijos, Latvijos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos bei Vengrijos vežėjams.
„Spaudimas didinti algas turi būti, tačiau kur kas labiau subalansuotas, nepažeidžiant sąžiningos konkurencijos sąlygų ir protingumo kriterijų. Todėl vakarykštis Komisijos sprendimas yra sveikintinas, tačiau būtina ieškoti būdų kaip sumažinti milžiniškus pajamų skirtumus Europoje. Galbūt net įvedamas minimalus dydis visose Europos Sąjungos šalyse", – pranešime cituojamas Bronis Ropė.
Tikisi sprendimų ir dėl viešbučių
Tačiau iš Komisijos tikimasi sprendimų ne vien dėl Vokietijos įvesto minimalaus užmokesčio, bet ir dėl nuo metų vidurio turinčio įsigalioti Belgijos ir Prancūzijos reikalavimo jų teritoriją kertantiems sunkvežimių vairuotojams nakvoti viešbučiuose.
