FNTT atliekamame „Lietuvos geležinkelių“ tyrime – rusiškos pinigų plovyklos pėdsakas

Aiškėja naujos detalės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrime dėl galimo sukčiavimo išvedant didelius pinigus iš „Lietuvos geležinkelių“. 15min žiniomis, FNTT akiratyje atsidūrusi užsienio įmonių raizgalynė susijusi su viena garsiausių Rusijos aferų ir jai panaudotu pinigų plovimo aparatu.
„Lietuvos geležinkeliuose“ FNTT atlieka kratas
„Lietuvos geležinkeliuose“ FNTT atlieka kratas / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Kaip jau skelbėme, FNTT akiratyje – glaudžiai su „Lietuvos geležinkeliais“ dirbantis verslininkas Juozas Širvinskas. Tyrėjai nustatė įtartinus pinigų srautus į Jungtinėje Karalystėje registruotą bendrovę „Railway Baltica“, kurios sąskaitomis disponavo J.Širvinskas. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad būtent jis stovi už šios paskubomis likviduojamos įmonės. „Railway Baltica“ kontrolėje figūruoja tarptautiniam pinigų plovimui jau naudotas darinys.

Struktūra su nuopelnais Rusijos aferistams

„Railway Baltica“ 2007 m. įsteigė dvi Belizo įmonės – „Consulting Group Corp.“ ir „Trade Invest System Ltd“. Pastarosios pavadinimas mirga istorijoje, kuri daugybę įtakingų Rusijos pareigūnų įrašė į Vakarų sankcijomis „pagerbtų“ asmenų sąrašus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Magnickis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Magnickis

15min partneriai, tiriamosios žurnalistikos centras Organized Crime and Corruption Reporting Project (OCCRP), jau keletą metų seka vadinamųjų „Magnickio pinigų“ pėdsakais. Tai viena didžiausių kada nors atskleistų Rusijos aferų, kai pasinaudojant fiktyviais sandoriais iš Rusijos iždo išpumpuota šimtai milijonų dolerių. Aferą demaskavęs teisininkas Sergejus Magnickis pats buvo apkaltintas nusikaltimais, uždarytas į kalėjimą ir ten mįslingomis aplinkybėmis mirė.

Dėl dalyvavimo S.Magnickio atskleistoje aferoje į Vakarų sankcijų sąrašus įtrauktas gausus būrys įtakingų Rusijos pareigūnų. Neseniai paaiškėjo, kad su „Magnickio pinigų“ plovimo aparatu susisaisčiusi ir ofšorinių įmonių imperija, kurios oficialus valdytojas – Rusijos lyderio Vladimiro Putino artimas draugas Sergejus Rolduginas.

OCCRP dar 2011 m. publikuotame tyrime „Trade Invest System Ltd“ įvardijama kaip dalis struktūros, panaudotos iš Rusijos iždo nugvelbtų pinigų išpumpavimui. Viena iš tam panaudotų įmonių buvo Jungtinėje Karalystėje registruota „Nomirex“. Šią 2006 m. įsteigtą įmonę valdė Kipro bendrovė „Voilent Trade Limited“, o pastarosios savininkė – ta pati „Trade Invest System Ltd“, kurios pėdsakai, 15min žiniomis, pastebėti atliekant tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ veiklos.

Kas stovi už „Trade Invest System Ltd“, OCCRP nustatyti nepavyko. Neatmestina, kad tai profesionalių pinigų plovėjų fiktyvioms operacijoms naudojama struktūra. Prieš penkerius metus OCCRP nustatė, kad „Trade Invest System Ltd“ dalyvavo mažiausiai 250 Jungtinės Karalystės įmonių valdyme, maždaug pusė šių įmonių tuo metu jau nebevykdė veiklos. Panaši istorija nutiko ir su „Trade Invest System Ltd“ kontroliuojama „Railway Baltica“ – kaip jau skelbėme, bendrovės likvidavimo procedūra Jungtinėje Karalystėje pradėta savaitė prieš FNTT kratą „Lietuvos geležinkeliuose“.

A.Bilotaitė: tai verčia sunerimti

Susipažinusi su 15min surinkta informacija, Seimo Audito komiteto narė Agnė Bilotaitė neslėpė susirūpinimo. Pasak jos, šie faktai – ne mažiau svarbūs nei pats „Lietuvos geležinkelių“ vidaus sandorių mechanizmas, per kurį 2011-2015 m. prasisuko daugiau nei 400 mln. eurų, didelę dalį šių pinigų atiduodant be konkursų samdomiems subrangovams ir medžiagų tiekėjams.

„Dar didesnį susirūpinimą kelia „Lietuvos geležinkelių“ ryšiai su įmonėmis, kurios buvo minimos Magnickio byloje. Magnickio byla yra didžiausia Rusijos istorijoje minima pinigų plovimo afera. Neramina, kad Lietuvos valstybės valdoma įmonė turi ryšių su bendrovėmis, kurios galimai dalyvavo Magnickio byloje, o jų valdytojai šiuo metu yra apriboti JAV ir ES sankcijų pagal Magnickio aktą“, – 15min teigė A.Bilotaitė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Agnė Bilotaitė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Agnė Bilotaitė

Pašnekovės nuomone, „Lietuvos geležinkelių“ turi imtis ne tik teisėsauga – esą reikalingas ir parlamentinis tyrimas.

„Daug metų „Lietuvos geležinkeliai“ buvo kaip valstybė valstybėje, nes sugebėjo per neskaidrią paramos sistemą nusipirkti „politikų stogą“. Dabar suprantu, kodėl mano siūlomos įstatymo pataisos, kuriomis turėjo būti uždrausti vidaus sandoriai, sulaukdavo didžiulio pasipriešinimo. Kadangi situacija tikrai skandalinga ir grėsminga, teisėsauga turėtų atlikti išsamius tyrimus ir nubausti kaltuosius, Seimas turėtų imtis parlamentinio tyrimo“, – teigė A.Bilotaitė.

Politikės manymu, „Lietuvos geležinkelių“ veikloje ryškėja du nerimą keliantys aspektai – galimas pinigų grobstymas bei ryšiai su Rusijos struktūromis, kas gali būti traktuojama kaip „rimta grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui“.

FNTT akiratyje – įtakingas verslininkas

Kaip jau skelbėme, FNTT tyrimo centre yra verslininkas Juozas Širvinskas, aktyviai su „Lietuvos geležinkeliais“ dirbančios įmonės „Litmotas“ savininkas bei vadovas. Tiriamos ir su J.Širvinsko artimaisiais susijusios verslo struktūros.

Trijų sulaikytų įtariamųjų tapatybės FNTT neatskleidžia. Įvardijama tik tiek, kad tai tuo pačiu adresu registruotų įmonių akcininkai bei vadovai, o taip pat – vienas darbuotojas. FNTT neslepia, kad tyrimas susijęs su „labai pelningais“ sandoriais, gautas per „Lietuvos geležinkelių“ vidaus sandorių mechanizmą.

Tyrime taip pat yra specialiųjų liudytojų – asmenų, kurie teisiškai yra per žingsnį nuo tapimo įtariamaisiais. Ar šie asmenys dirba „Lietuvos geležinkeliuose“, FNTT įvardinti atsisako, tačiau neslepia, kad dalis per vidaus sandorius išvestų pinigų galėjo nusėsti vadovaujančių „Lietuvos geležinkelių“ pareigūnų kišenėse.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis