2010 metų vasarą sulėtėjus ekonomikai ir JAV Federaliniam Rezervų Bankui (FED) pradėjus antrą kiekybinio lengvinimo pinigų politikos etapą (QE2), žaliavų kainos smarkiai išaugo. Per 8 mėnesius naftos kainos pašoko net 64 procentus nuo 70 iki 114 USD už barelį.
2011 metų pavasarį, pradėjus lėtėti ekonomikai, naftos kaina pradėjo kristi. Iki praėjusių metų spalio ji sumažėjo iki 75 JAV dolerių už barelį. Tuomet FED vėl ėmėsi veiksmų ir pirkdamas ilgalaikes iždo obligacijas, padidino likvidumą rinkoje bei sumažino palūkanų normas. Tai paskatino investuotojus vėl pirkti žaliavas, akcijas ir taip saugotis infliacijos. Rezultatas: nafta per 6 mėnesius pakilo nuo 75 iki 109 JAV dolerių už barelį kainos, fiksuotos šių metų kovą.
Šiemet ekonomika vėl sulėtėjo, naftos kaina iki liepos mėnesio nukrito iki 75 JAV dolerių už barelį. Šį kartą investuotojų viltys, kad FED vėl pradės gelbėti skęstančią ekonomiką, paskatino juos pirkti akcijas bei žaliavas. Nafta pabrango iki 105 JAV dolerių už barelį per 2 savaites, nors apie patį gelbėjimo planą ir nebuvo paskelbta.
Kai FED ištiesų paskelbė apie 3-iąjį ekonomikos lengvinimo etapą (QE3), buvo tikimasi žaliavų kainų šuolio, tačiau tai neįvyko. Bent jau kol kas. Negana to, CRB žaliavų kainų indeksas (CRB Index of Commodity Prices) pasikoregavo 5,5 proc., o naftos kaina buvo sumažėjusi 12 proc. – nuo 100 iki 88 JAV dolerių už barelį.
Galbūt šį kartą JAV Federalinio Rezervų banko veiksmai jau buvo įskaičiuoti į rinkos kainą per pakilimą, lydimą vilčių prieš tikrąjį kiekybinio lengvinimo trečiąjį (QE3) etapą. Arba galbūt tai yra rinkos reakcija į nuomonę, kad pasaulio ekonomikos nėra tokios stiprios, kad žaliavas pirktume brangiau.
Naftos ir žaliavų kaina gali būti ankstyvas indikatorius apie būsimą akcijų rinkos kryptį. Pagal tai, kaip šie du instrumentai susiję, galime prognozuoti ir apie pačios pasaulinės ekonomikos būseną. Kadangi infliacija ir toliau pučia akcijų kainas į viršų, o žaliavos nerodo noro sekti ta pačia kryptimi, šių instrumentų išsiskyrimas mums signalizuoja apie lėtėjančius pasaulinės ekonomikos stimuliavimo (QE 1,2,3) rezultatus, ir teigiamą centrinių bankų monetarinės politikos efektą.
