„Tai ne tik komercinė institucija, bet ir valstybės kontroliuojama įmonė ir jeigu girdžiu, premjerė sutinka, ministras sutinka, „Lietuvos geležinkelių“ vadovas sutinka, tai kur čia problemos? Nors ir rytoj nustokime vežti, nes patys įsivarome save į kampą ir po to nežinome, kaip procesą sukontroliuoti“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė prezidentas.
Anot jo, nustojusi vežti šiuo krovinius jų praradimus bendrovė galėtų kompensuoti kitose rinkose.
„Jeigu nevešime, taip, neteksime tam tikrų pajamų, bet gal tai bus paskata ieškoti alternatyvių rinkų ir pamėginti kompensuoti pajamų netektis kitais būdas. Viskas labai paprasta, ir vėl tas pats pavyzdys, kai visi šneka teisingus žodžius, bet darbas ir sprendimai nėra priimami. Tai tikiuosi, tie sprendimai bus netrukus padaryti“, – sakė prezidentas.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau ketvirtadienį taip pat teigė, kad sprendimą, ar atsisakyti gabenti rusiškus ir baltarusiškus krovinius su riziką keliančiomis prekėmis, turi priimti patys LTG. Jis teigė sutinkantis, jog LTG negabentų jokių riziką įmonės bei Lietuvos reputacijai galinčių kelti krovinių.
Ministro teigimu, priimant sprendimą dėl rusiškų ir baltarusiškų krovinių atsisakymo LTG turi įsivertinti savo galimybes suvaldyti kylančias rizikas.
LTG vadovas Egidijus Lazauskas trečiadienį teigė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ palaiko idėją visiškai atsisakyti iš Baltarusijos ir Rusijos gabenamų krovinių. Vis dėlto, pasak jo, visiškas krovinių iš šių šalių atsisakymas būtų galimas tik tuomet, jei LTG nesugebėtų suvaldyti į Lietuvą gabenamų sankcionuotų prekių.
Premjerė Ingrida ŠImonytė ketvirtadienį teigė, kad įmonė gali pasirinkti, su kokiais partneriais dirbti. Jos teigimu, tokie pavieniai komerciniai sandoriai su prekėmis, kurios yra „pilkojoje zonoje“, kelia riziką, todėl įmonė turėtų įsivertinti pirmiausia reputacinę riziką ir taip pat pinigus, kurie iš to uždirbami.
