Pastebima, kad kvotų limitai nieko nereguliuoja, o kenkia verslui, nes kasmet išsenka per greitai. Neskiriant jų papildomai, vežėjai susiduria su kritiniu vilkikų vairuotojų trūkumu, augančiais milijoniniais nuostoliais, yra priversti branginti pervežimo paslaugas, dėl ko brangsta maistas ir kitos būtinosios prekės. Dėl to įmonės vis aktyviau keliasi svetur arba riboja veiklas, taip nukenčia ir valstybės biudžeto surinkimas, kuris palankiomis sąlygomis transporto srityje per metus siekia 700-800 mln. eurų.
Tai rašoma Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ kreipimęsi į šalies vadovą, kuriame pabrėžiama, kad panaikinus kvotų sistemą, kuri Lietuvoje taikoma nuo 2020 metų ir kurios nėra daugumoje kitų ES šalių, pavyktų bent iš dalies amortizuoti vis didėjančius transporto verslo nuostolius, mažinančius ir valstybės biudžeto surinkimą.
Beveik 700 šalies transporto ir logistikos įmonių atstovaujančios asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, kvotų limitai ir profesionalių vilkikų vairuotojų trūkumas tampa vis didesniu akmeniu po kaklu verslui. Vis daugiau įmonių baiminasi, kad kitų metų jau nebesulauks, o daugelis mažųjų ir smulkiųjų veiklas buvo priversti stabdyti.
„Valstybėje bus stipriai apgriauta trečia ekonomikos šaka – transporto ir logistikos sektorius, kuris per metus valstybės biudžetui atneša net iki 800 mln. eurų. Vežėjai šiuo metu galėtų įdarbinti beveik 30 tūkst. vilkikų vairuotojų ir nupūsti dulkes nuo daugiau kaip 12 tūkst. vilkikų, kurie stovi nenaudojami, nes nėra kam jų vairuoti. Galinčių dirbti kritiškai trūksta, nepaisant to, kad verslas šios srities profesionalams moka gana solidžius darbo užmokesčius, kurie siekia 2,5 tūkst. eurų“, – sako Z.Buivydas.
Pasak jo, į Prezidentą G.Nausėdą nuspręsta kreiptis nepavykus rasti bendros kalbos su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), kuri neįvertinusi verslo argumentų, nusprendė neskirti šiais metais papildomai kvotų ir paliko verslą nežinioje su augančiais nuostoliais, didėjančiu bankrotų skaičiumi. SADM pasiūlė dėl transporto verslui aktualių klausimų tartis su profesinėmis sąjungomis, nors akivaizdu, kad sprendimus dėl eilę mėnesių keliamų klausimų transporto verslui priima ne profesinės sąjungos, tačiau SADM vadovybė.
Asociacijos „Linava“ viceprezidento Vyto Bučinsko teigimu, būtent trūkstamos kvotos yra viena iš priežasčių, kodėl vis daugiau mūsų šalies vežėjų veiklas nusprendžia arba tęsti kaimyninėje Lenkijoje, taip pat Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje, arba steigti ten dukterines įmones. Tad sprendžiant problemas viskas daugiau nei aišku – arba kvotų turi būti skiriama pakankamai, arba jos iš vis turėtų neegzistuoti.
„Investavę pinigus ir įsigiję transporto priemones, darbdaviai negali užtikrinti, jog transporto priemonės bus panaudotos efektyviai, nes kritiškai trūksta vairuotojų. Tad ieškoma išeičių ir pasirenkamos kitos šalys. Vien Lenkijoje šiuo metu Lietuvos vežėjai yra registravę keletą tūkstančių vilkikų. Jau vien dėl tokio kiekio Lenkijoje registruotų vilkikų ir ten dirbančių vairuotojų bei kito įmonių personalo per metus galime prarasti maždaug 100 mln. ar daugiau eurų. Ateityje gali būti dar blogiau“, – sako V.Bučinskas.
Asociacija taip pat atkreipia dėmesį, kad pasibaigus metiniam kvotų limitui norint įdarbinti Lietuvos įmonėse darbuotojus ne iš ES, būtini darbo rinkos testai, kurie pernelyg ilgai užsitęsia, kartais net iki kelių mėnesių ar pusmečio. Užsienio šalių darbuotojai tiek laiko nelaukia ir įsidarbina kitų šalių vežėjų įmonėse, pavyzdžiui, Lenkijoje, kur tai užtrunka vieną ar dvi savaites.
Transporto verslo ekspertų manymu, valdžios institucijos neturi bijoti suprasti, kad kvotos verslui ir valstybei yra perteklinis reguliavimas, kurio, beje, nepateisina ir negali suprasti net tarptautinės transporto verslo bendruomenę atstovaujančios organizacijos tokios kaip Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU, International Roud Union).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2500 ukrainiečių planavo atvykti dirbti į Lietuvą, tačiau dėl karo Ukrainoje to nepadarė, o maždaug 10 tūkstančių ukrainiečių, jau pradėjusių darbo santykius Lietuvoje išvyko ginti savo šalies. Visiems jiems buvo išnaudotos kvotos, taigi vien dėl to buvo prarasta daugiau nei 10 tūkst kvotų, kurių šiems metams iš viso numatyta buvo 16 tūkst.
„Linava“ pastebi, kad yra pagrįsta kelti klausimą, ar kvotos apskritai reikalingos dar ir dėl to, kad, pavyzdžiui, paslaugų, pramonės, statybos ir žemės ūkio sektoriams šiais metais iš viso buvo skirta daugiau nei 35 tūkst. kvotų. Ir iš jų visas 16 tūkst. rugpjūčio pabaigoje išnaudojusiam paslaugų sektoriui, kuriame veikia vežėjai, tenka prašyti papildomų kvotų, nors iki šiol, pramonės, statybos ir žemės ūkio sektoriuje vis dar likę daugiau nei 12 tūkst. nepanaudotų kvotų.
Tikimasi, kad panaikinus kvotų sistemą Lietuvoje, vežėjai galėtų būti tas verslo sektorius, kuris mažiau dairysis į užsienio valstybes vien tam, jog galėtų tęsti savo veiklą ir išliks vienu iš stipriausių šalies ekonomikos variklių.
