„Dalis trąšų nėra sankcionuotos ir, reikia pripažinti, jos gali keliauti iš trečiųjų šalių, jei jos nėra pagamintos „Grodno Azot“, todėl tų aplinkybių vertinimas šiandien yra pakankamai sudėtingas, kadangi nustatyti, ar trąšos keliauja iš „Grodno Azot“, ar jos keliauja iš trečiųjų valstybių, yra pakankamai sudėtinga“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė G.Skaistė, paklausta kodėl trąšos buvo gabenamos į Lietuvą net tuomet, kai muitinė sausio viduryje pradėjo ikiteisminį tyrimą.
„Trąšos, kurios, buvo įtariama, kad keliauja iš „Grodno Azot“, buvo įleistos į Lietuvą, tačiau jos buvo sulaikytos teisėsaugos institucijų tyrimo tikslais ir niekur neiškeliavo. Tai reiškia, kad jos buvo sulaikytos dėl vienų ar kitų techninių priežasčių. (...) Turbūt teisėsauga galėtų atsakyti, visos, ar ne visos“, – teigė ministrė.
Anksčiau G.Skaistė sakė, jog trąšas gamina ne tik Baltarusija, jas galima atsivežti iš trečiųjų šalių, todėl pagal naują tvarką įmonės turės pateikti informaciją, kad jos nėra pagamintos „Grodno Azot“, o kitoje gamykloje, kurią galima identifikuoti.
Be to, bus siūloma keisti įstatymą ir didinti baudas juridiniams asmenims bei įgaliojimus muitinei konfiskuojant prekes.
Ministrė trečiadienį, be to, tikino, jog Lietuvos institucijos nuolat kuria naujus modelius siekiant užkirsti kelią sankcijų apėjimui.
„Sankcijos yra naujas dalykas, visi mokomės ties jų įgyvendinimu. Didieji kroviniai iš esmės, visgi, buvo sulaikyti. Tam tikrų bandymų apeiti sankcijas ir galbūt kartais sėkmingų bandymų, gali būti – tas yra visiškai natūralu“, – teigė G.Skaistė.
„Kiekvieną dieną numatydami naujus atvejus, naujus bandymus apeiti sankcijas ir naujas schemas, tiesiog yra kuriami nauji modeliai, kaip išvengti to sankcijų apėjimo ir tai yra nuolatinis procesas“, – sakė ministrė.
Paklausta, kaip vertina Muitinės departamento vadovybės darbą, G.Skaistė teigė, jog „visada galima padaryti geriau“, o institucijos galėtų daugiau dalytis informacija.
„Esame kalbėję su muitine, kad jie stiprins savo vidinius pajėgumus, pačių sankcijų įgyvendinimo kontrolę ir didžiųjų duomenų stebėseną, taip pat efektyviau dalinsis informacija su kitomis institucijomis. Manau, kad tobulinimui tikrai yra erdvės“, – teigė ministrė.
„Tačiau einamuoju momentu matome, kad teisėsaugos institucijos visgi dirba ir tie didieji kroviniai, kurie įtariama, kad keliauja iš „Grodno Azot“, buvo sulaikyti ir nepaleisti“, – sakė G.Skaistė.
Klaipėdos prokuratūra ir muitinė praėjusią savaitę pranešė sausio 13 dieną pradėjusios ikiteisminį tyrimą dėl galimos karbamido trąšų kontrabandos – trijų miestų įmonėse atliktos kratos, sulaikyti du asmenys, taip pat daugiau nei 2 mln. eurų vertės virš 3 tūkst. tonų trąšų krovinys.
Trečiadienį pranešta, kad prie ikiteisminio tyrimo prijungta ir medžiaga dėl vasarį sulaikytų 15-kos vagonų su 818 tonų baltarusiško karbamido. 818 tonų krovinio vertė – daugiau nei 327 tūkst. eurų.
Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ su partneriais anksčiau paskelbė, kad tiek vilkikais, tiek traukiniais gabenamas karbamidas Lietuvos sieną kerta pasinaudojant sankcijų spraga. Kadangi sankcijos taikomos „Grodno Azot“, o ne karbamidui, trąšų tiekėjomis oficialiuose dokumentuose įvardijamos kitos Baltarusijos įmonės, nefigūruojančios sankcijų sąrašuose.