Pasak Jaroslavo Narkevičiaus, audito metu aiškinamasi, kokių pasekmių galėtų būti, jei elektrifikavimo konkursas bus nutrauktas.
„Mano pavedimu vykdomas auditas, kuris nustatys, ar tas skelbimo ir konkurso parengimo procesas buvo padarytas tinkamai. Būtent to audito rezultatai mums padės atsakyti į klausimą, kas bus, jeigu konkursas nebus įvykdytas“, – BNS sakė J.Narkevičius.
Ministras nesiėmė vertinti, ar dėl vėluojančio konkurso kyla rizika prarasti ES finansavimą.
„Elektrifikavimo projektas turi būti realizuotas iki 2023 metų, tai ir yra konkurso sąlygose. O kaip bus – dirbame, kad taip ir būtų“, – teigė jis.
Tuo metu Seimo „socialdarbiečių“ frakcijos seniūnas ir buvęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius mano, kad konkursas stringa, nes nėra suskaidytas į mažesnes dalis, dėl ko vietos įmonėms jį laimėti yra beveik neįmanoma
„Deja, konkursas buvo paskelbtas, jis neįvyko dėl to, kad projektas nesuskaidytas į etapus, o paskelbtas kaip visuma. Lietuvoje iš esmės nėra tokių kompanijų, kurios galėtų įgyvendinti tokio dydžio projektą“, – BNS sakė R.Sinkevičius.
„Aš galvoju, kad jį skaidyti reikėjo nuo pat pradžių, nes nei „Eurovia“, nei „Kauno tiltai“, nei kokia nors kita Lietuvos įmonė tokio projekto nepaveš. Reiškia, jis pritaikytas ne Lietuvos, o prancūzų, ispanų, vokiečių įmonėms. Norisi, kad dirbtų lietuviškos įmonės“, – sakė jis.
Pasak jo, verslas norėtų, kad elektrifikavimo konkursas būtų skaidomas į dalis.
Seimo narys šią savaitę iškėlė idėją, kad projektui nepanaudotos nuosavos „Lietuvos geležinkelių“ lėšos galėtų būti išmokamos kaip dividendai į valstybės biudžetą.
BNS žiniomis, Europos Sąjunga projektui turėtų skirti apie 80 proc. projekto vertės paramą. Tokiu atveju „Lietuvos geležinkeliai“ finansuotų 20 proc., arba apie 50 mln. eurų.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Tomas Digaitis tikina, kad projekto rangovo konkursas jau baigiamas.
„Elektrifikacijos konkursas yra baigiamojoje stadijoje – šiuo metu deramės su konkurso dalyviais. Pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms su geriausią kainą pasiūliusiu pasirašysime sutartį“, – BNS sakė T. Digaitis.
„Kofinansavimas yra apie 30 proc., tai reiškia, kad šie pinigai lieka nepanaudoti. Klausimas toks – kodėl juos reikia palikti įmonei, jei laiku neįgyvendintas projektas? Tai juos reikia dividendų pavidale pervesti valstybei“, – BNS aiškino R.Sinkevičius.
BNS žiniomis, Europos Sąjunga projektui turėtų skirti apie 80 proc. projekto vertės paramą. Tokiu atveju „Lietuvos geležinkeliai“ finansuotų 20 proc., arba apie 50 mln. eurų.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Tomas Digaitis tikina, kad projekto rangovo konkursas jau baigiamas.
„Elektrifikacijos konkursas yra baigiamojoje stadijoje – šiuo metu deramės su konkurso dalyviais. Pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms su geriausią kainą pasiūliusiu pasirašysime sutartį“, – BNS sakė T.Digaitis.
„Lietuvos geležinkeliai“ konkursą paskelbė dar 2017 metų pabaigoje, 2018 metų rudenį jis buvo trumpam sustabdytas dėl Prancūzijos „Alstom“ pretenzijų, o galutinių pasiūlymų pateikimo terminas buvo vis atidedamas nuo šių metų liepos vidurio. Spalio pradžioje įmonė skelbė, kad pereita į derybų stadiją, tačiau neatskleidė, su kuo deramasi. BNS žiniomis, tai viena iš Ispanijos įmonių.
Neoficialiomis žiniomis, konkurse yra du dalyviai iš Ispanijos – konsorciumas „Inabelec“, kuriame yra Ispanijos „Elecnor“ ir „Instalaciones Inabensa“, bei „Cobra Instalaciones Y Servicios“. „Elecnor“ į BNS užklausas neatsakė, ar derasi su geležinkeliais.
Be to, konkurse dalyvavo „Alstom“, „Kauno tiltai“ kartu su didžiausia akcininke Lenkijos „Trakcja“ (BNS žiniomis, jos galutinio pasiūlymo nepateikė), Lietuvos bendrovės „ATEF-Euroope“ atstovaujamas konsorciumas.
Tuo metu konkurse dalyvavusi Prancūzijos grupė „Eurovia“ ir jos antrinė įmonė „Eurovia Lietuva“ liepos pabaigoje pranešė iš jo pasitraukianti, o balandį iš konkurso dėl netinkamos kvalifikacijos buvo pašalinta Lietuvos inžinerinių sprendimų bendrovė „Telekonta“.
Vilniaus geležinkelio mazgo ir ruožo Kaišiadorys–Klaipėda elektrifikavimo konkursą „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė 2017-ųjų gruodį. Planuojama, kad įgyvendinus projektą, šia linija bus pervežama daugiau kaip trys ketvirtadaliai visų krovinių ir du trečdaliai keleivių.
Dabar elektrifikuotų geležinkelio kelių ilgis Lietuvoje sudaro 9 proc. viso tinklo. Anot „Lietuvos geležinkelių“, tai yra mažiausias rodiklis ES, kur elektrifikuoti geležinkelio keliai vidutiniškai sudaro 52,7 procento.
