Anot „Lietuvos geležinkelių“ pranešimo, sutartis su laimėtoju bus sudaryta artimiausiu metu, bet ne anksčiau nei pasibaigs dešimties dienų sutarties sudarymo atidėjimo terminas bei kai bus gautas Vyriausybės leidimas.
„Vienas svarbiausių šio projekto tikslų yra užtikrinti strateginio IXB koridoriaus, kuris jungia sostinę Vilnių su pagrindiniu Lietuvos krovinių ir logistikos centru Klaipėdos jūrų uostu, ruožo pralaidumą ir greičio didinimą“, – pranešime sakė „Lietuvos geležinkelių“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos vadovas Karolis Sankovskis.
Projektu numatoma rekonstruoti 13,9 km esamo geležinkelio kelio, pastatyti 13,9 km naujo geležinkelio kelio, rekonstruoti esamus tiltus ir pralaidas, iešmus, pervažas, įrengti triukšmo slopinimo sienutes, rekonstruoti esamas elektros, signalizacijos ir ryšių sistemas, įrengti tvoras, lietaus bei drenažo sistemas, pertvarkyti esamas Plungės ir Šateikių geležinkelio stotis, pailginant pagrindinių bei atvykimo ir išvykimo kelių naudingą ilgį.
Siekiant efektyvinti manevrinį darbą, patenkinti klientų poreikius bei pagerinti jų aptarnavimą, Plungės sotyje bus vykdoma papildomo atvykimo/išvykimo kelio statyba.
Įmonės teigimu, Lietuvos geležinkelių tinklo didžiąją dalį sudaro vienkeliai, todėl naujas dvikelis pagrindinėje šalies geležinkelių arterijoje reikšmingai pagerins situaciją – bus išplėstos tinklo eksploatavimo galimybės, intensyvesni krovinių bei keleivių pervežimai.
Šiuo metu Plungė-Šateikiai ruože leistinas greitis yra 120 km per valandą keleivinių ir 90 km per valandą prekinių traukinių, o įgyvendinus projektą greičiai padidės atitinkamai iki 160 iki 120 km per valandą.
Darbus numatoma užbaigti 2022 metų ketvirtąjį ketvirtį.
Įgyvendinant antrojo kelio statybos ruože Plungė-Šateikiai projektą tuo pačiu bus vykdoma Europos geležinkelių transporto TEN-T tinklo plėtra Lietuvoje. Projektas leis sumažinti transportavimo išlaidas, aplinkos taršą, triukšmo lygį.
Šiemet spalį „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė 61,8 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį dėl antrojo kelio tiesimo ruože Livintai-Gaižiūnai su konkursą laimėjusia Prancūzijos kapitalo bendrove „Eurovia CS“, „Eurovia Lietuva“ bei „Lietuvos geležinkelių“ antrine įmone „Geležinkelio tiesimo centras“.
