Projektuojama greitojo geležinkelio vėžė – pirmoji tokio masto ir reikšmės geležinkelio linija Lietuvoje, tiesiama plyname lauke.
Trasos vietą nulems daugybė faktorių – gyvenamosios teritorijos, draustiniai ir kitos saugomos teritorijos, susikirtimai su upėmis, keliais, galiausiai visuomenės pozicija.
Projektuotojai sako, kad tai ir privalumas, ir tam tikras iššūkis. Jeigu projektuojant pirmąjį „Rail Baltica“ etapą nuo šalies sienos su Lenkija iki Kauno, trasa driekėsi toje pačioje vietoje, kaip ir anksčiau nutiestas rusiško standarto geležinkelis, tai čia trasos vietą nulems daugybė faktorių – gyvenamosios teritorijos, draustiniai ir kitos saugomos teritorijos, susikirtimai su upėmis, keliais, galiausiai visuomenės pozicija.
„Nors preliminariai aišku, kad „Rail Baltica“ eis pro Panevėžį, tai tik tam tikras orientyras, o pačios trasos vietą nulems daugybė faktorių. Vertinsime kelias alternatyvas, tačiau kai kur jau matome racionalius sprendimus, kaip antai – vėžė Jonavą greičiausiai aplenks iš Vakarų pusės, o ne iš Rytų, kaip planuota anksčiau. Kol kas neaiškus sienos su Latvija kirtimo taškas. Tai bus rimtas tarpvalstybinių derybų objektas“, - sakė bendrovės „URS Infrastructure & Environment UK Limited” filialo Plėtros vadovas Mantas Kaušylas.
Nebus pervažų
Europinės vėžės techninis reglamentavimas yra iš esmės kitoks nei iki šiol Lietuvoje naudojamo geležinkelio ir jam keliami tokie reikalavimai, kokių Lietuvoje iki šiol nebuvo.
Renkantis trasą projektuotojai labai atidžiai vertina galimą geležinkelio poveikį aplinkai ir žmonėms. Būtent todėl koreguojama geležinkelio linijos trasa, kurią planuojama tiesti atokiau gyvenamųjų zonų bei aplenkiant saugomas gamtines teritorijas.
Anot M. Kaušylo, europinės vėžės techninis reglamentavimas yra iš esmės kitoks nei iki šiol Lietuvoje naudojamo geležinkelio ir jam keliami tokie reikalavimai, kokių Lietuvoje iki šiol nebuvo.
Geležinkelis nuo gyvūnų bus apsaugotas tvoromis ir specialiomis pralaidomis, o gyventojus nuo triukšmo saugos garsą izoliuojančios sienelės, taip pat nebus ir pervažų – kelių ir geležinkelių sankirtose planuojami viadukai ir estakados.
Dar vienas esminis skirtumas – tai bus greitasis geležinkelis, kur keleiviniai traukiniai galės išvystyti 240 km/ val., o krovininiai – 120 km/ val. greitį. Tokiems greičiams reikia didžiulių posūkių lankų, o tai didelis iššūkis planuojant geležinkelio trasą.
