Tokius duomenis rodo vieši „Google“ gyventojų mobilumo duomenys.
Trečiąją antrojo karantino savaitę lankytojų srautas prekybos ir pramogų objektuose buvo 44 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu (sausio 3 – vasario 6 dienomis). Į šią kategoriją įeina tokie objektai kaip restoranai, kavinės, prekybos centrai, teminiai parkai, muziejai, bibliotekos ir kino teatrai. Didžiosios dalies jų veikla yra uždrausta.
Fiksuojama, kad 33 proc. sumažėjo judėjimas viešojo transporto stotyse.
11 proc. mažiau žmonių dirbo iš darbo vietos, tačiau 3 proc. pakilo asmenų, besidarbuojančių namuose, skaičius. Tiesa, „SME Finance“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino skaičiuojami vidutiniai savaitiniai judumo duomenys rodo, kad paskutinę savaitę, lyginant su baziniu laikotarpiu, biuruose lankėsi 25,4 proc. mažiau žmonių, o namuose buvo 9 proc. daugiau.
Pastebima, kad, lyginant su sausio 3 – vasario 6 dienomis, paskutinę lapkričio savaitę maisto prekių parduotuvėse ir vaistinėse lankytojų srautas padidėjo 7 proc.
Itin kilo ir apsilankymas parkuose – 27 proc.
Srautai mažėjo dar spalį
Pasak A.Izgorodino, „Google“ judumo statistika ne tokia bloga, kaip galima buvo prognozuoti. Pastebima, kad lapkričio 7 dieną įvestas visuotinis karantinas ir spartus COVID-19 atvejų skaičius gana smarkiai sumažino gyventojų srautus į masinio susibūrimo objektus.
Tačiau A.Izgorodinas pastebi, kad pagrindinis nuosmukis šiuose objektuose fiksuotas ne lapkričio, o spalio mėnesį.
„Jis buvo išprovokuotas labiau psichologinių aspektų, nes spalio mėnesį pradėjo sparčiai daugėti COVID-19 atvejų. Bet visą lapkritį srautas, lyginant su baziniu laikotarpiu, išliko beveik stabilus. Tai reiškia, kad nepaisant karantino, gyventojų srautas į masinio susibūrimo vietas buvo stabilus, nors ir mažesnis nei spalį“, – pastebi jis.
Ekonomisto teigimu, šie rodikliai rodo, jog tokio didelio išgąsčio, kokį matėme pirmojo karantino metu, nėra.
„Pirmojo karantino metu gyventojų srautai smarkiai mažėjo ir į parduotuves, tranzito objektus, į biurus. O dabar visuose segmentuose lapkričio duomenys yra daugiau mažiau stabilūs. Nėra duomenų, kurie parodytų, kad kiekvieną lapkričio savaitę staiga labai mažėjo žmonių srautas į masinio susibūrimo objektus. Jis buvo mažesnis nei rudens pradžioje, tačiau stabilus“, – aiškino jis.
A.Izgorodino nuomone, žmonės tiesiog apsiprato su virusu, tai nebėra naujiena ir į jį žiūri ne su tokiu stresu.
Teigiama ir neigiama naujienos
Šie skaičiai, eksperto teigimu, rodo teigiamą ir neigiamą naujienas. Teigiama, kad nepaisant karantino ir antrosios CODID-19 bangos, vartojimas gruodį nepablogės taip stipriai, kaip smuko balandžio–gegužės mėnesį.
„Tą rodo ir vartotojų apklausų duomenys. Spalį–lapkritį vartotojų lūkesčiai nukrito, bet 3 kartus mažiau negu kovą–balandį. Vartotojai ne taip labai išsigando, vartojimas neturėtų taip pablogėti kaip per pirmąją bangą. Tai gerai ekonomikai“, – įsitikinęs pašnekovas.
Tačiau bloga naujiena ta, panašu, ir toliau matysime gana didelį sergamumo augimą. Žiūrint į vidutinius savaitės judėjimo duomenis, kaip ir minėta, nėra jokių ženklų apie mažėjančius gyventojų srautus.
„Mažesnis negu vasarą, bet nemažėja. Tai reiškia, kad žmonės toliau lankosi prekybos tinkluose, lankosi biuruose, tik ne taip aktyviai kaip vasarą. Dėl to jau dabar dideli susirgimų skaičiai visiškai nestebina“, – kalbėjo A.Izgorodinas.
15min primena, kad naujausi Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenys rodo, jog Lietuvoje suminis 14 dienų sergamumo COVID-19 rodiklis – vienas aukščiausių Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse. Lietuvą lenkia tik Kroatija ir Liuksemburgas.
PLAČIAU SKAITYTKITE: Lietuva smenga į COVID-19 antirekordų duobę: sergamumas per 14 dienų – vienas didžiausių ES
A.Izgorodinas tvirtino, jog jam pačiam buvo keista, kodėl Lietuvoje naujų atvejų skaičius stabiliai aukštas. Tačiau, panašu, šie skaičiai atskleidžia situacijos priežastį – nėra jokių požymių, kad gyventojų srautas į masinio susibūrimo vietas labai stipriai kristų.
