Didžiausios Lietuvos istorijoje baržos „Nemunas Lines“ statymo darbai prasidėjo 2023 metų rugsėjį. Ji pastatyta per 9 mėnesius, nors, teigiama, kad galima tai padaryti ir per pusmetį. Iš viso statybų metu sunaudota 350 tonų metalo.
Pagal įmonės „Western Baltic Engineering“ projektą pagamintas daugiau nei 75 m ilgio bei 16 metrų pločio laivas gali talpinti iki 90 dvidešimties pėdų konteinerių.
Barža išskirtinai pritaikyta sekliems vidaus vandenims. Nepaisant to, kad jos grimzlė numatyta tik 180 cm gyliui, galimas tonažas įspūdingas – 1800 tonų. Tai prilygsta 25-ių (70 tonų) traukinių vagonų ar net 75-ių (24 tonų) vilkikų krovos pajėgumams. Būtent tiek vilkikų žadama „nuimti“ nuo sausumos kelių.
Siekis – per metus vidaus vandenimis gabenti apie 100 tūkst. tonų krovinių.
„Džiaugėmės iki šiol gabendami per metus vos 1,5 baržos“, – realybę atskleidė VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Anot jo, per privatizaciją Lietuva neteko didžiosios dalies savo laivyno – viskas buvo išparduota arba supjaustyta ir priduota į metalo laužą.
Iki šio momento Lietuvoje plaukioja viena didesnė ir dvi mažos baržos.
„Galima sakyti, kad tai – beveik nulis. Naujoji barža simbolizuoja naują pradžią, proveržį. Nemuną sutvarkėme, skeptikams įrodėme, kad tą reikėjo padaryti. Tikrai kalbų ir abejonių buvo labai daug“, – patikino V.Vinokurovas.
Gabens ir naktį
Naujoji barža į pirmąją kelionę turėtų leistis jau netrukus – gabens grūdus.
„Užsakymų tiek, kad galėtų mums pavydėti bet koks verslas. Užsakymų turime keleriems metams į priekį. Didžiausia problema buvo ta, kad neturėjome kuo gabenti. Šios baržos judėjimas suplanuotas iki metų pabaigos. Planuojame plaukti ne tik dieną, bet ir naktį, kad spėtume atlikti kuo daugiau reisų“, – pasidžiaugė V.Vinokurovas.
Šia barža bus gabenami tie kroviniai, kurie užima daugiausiai vietos. Pirmiausia – grūdai. Taip pat bus gabenamos medžio skiedros, metalo gaminiai, bendriniai kroviniai konteineriuose.
„Buvau skeptiškas iš pradžių. Bet šiuo metu įgyvendinama mano vaikystės svajonė. 6 kartos mūsų giminės prie Nemuno užaugo, visad matydavau upėje laivus, baržas“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Antradienį įvyko krikštas – į naujosios baržos bortą sudaužytas šampano butelis. Krovinių gabenimo į Klaipėdą ir atgal metu ją aptarnaus vos 3 specialistai.
Kelionė iki Klaipėdos truks kiek daugiau nei parą. Greitis priklausys nuo apkrovos ir vėjo stiprumo.
„Baržą pastatyti kainuoja kelis milijonus eurų, bet jos naudojamos 50 ir daugiau metų. Jei paskaičiuotume vienerių metų sąnaudas, barža būtų pati pigiausia transporto priemonė kroviniams pergabenti. Turėtų atsipirkti projektas per 5-10 metų, viskas priklauso nuo krovinių kiekio. Tai pelninga valstybei veikla“, – patikino V.Vinokurovas.
Svarbus naujas etapas
Susisiekimo ministras Marius Skuodis tikino, kad baržų skaičius Lietuvoje privalo augti. Jis viliasi vieną dieną pamatyti Nemuną pilną laivų.
Lietuva iš viso turi 887,1 km valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių. Tik pusė jų eksploatuojami. 553 bunų įrengimas atsiėjo 24,9 mln. eurų. Tačiau projektas itin pasiteisino – realus bunų veikimas net daug geresnis nei buvo prognozuota.
„Turime tokius gylius, kad net patys nustebome. Po kelių metų bunos padarys savo darbą. Tik tose vietose, kur negalime jų statyti, – su Kaliningrado sritimi turime didelę pakrantę, vaga eina tarptautine siena, Nemuną dar gali tekti pavalyti. Geopolitinė situacija tokia sudėtinga, kad derinimas su Rusija ten statyti bunas net nebuvo įmanomas“, – atskleidė V.Vinokurovas.
Ministras M.Skuodis patikino, kad krovininė logistika vandens keliu – užsienio šalyse įprastas, patogus ir efektyvus būdas gabenti krovinius, ypač – nestandartinių gabaritų, labai sunkius ir birius.
„Baigus ypatingos reikšmės strateginį projektą – 200 km ilgio laivybos kelio Nemunu modernizavimą – didinami krovininės laivybos pajėgumai. Įrengus bunas, ruožas nuo Kauno iki Kuršių marių tapo tinkamas keleivinei, krovininei ir pramoginei laivybai. Dėl to itin džiugina svarbus naujas etapas, kuris leis patenkinti krovininės logistikos poreikius vandens keliu“, – patikino ministras.
Pagrindinis Lietuvos vandens kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda (E41) priklauso trans-europiniam transporto tinklui TEN-T. Lietuvos vidaus vandens keliai yra jūrinio uosto tęsinys.
Taigi per Klaipėdą šiandien jau ir Kaunas susietas su tarptautiniais logistikos maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su visa Vakarų Europos vidaus vandens kelių sistema.
Pirks pirmąjį elektrinį laivą
Netolimoje ateityje numatyta strateginė reikšmė ir uostui Jurbarke.
Jau šiemet paskelbs konkursą dėl pirmojo elektrinio laivo įsigijimo.
„Mūsų siekis – dalį krovinių Lietuvoje perkelti į vandens kelius, kartu sumažinant sunkiojo transporto srautus keliuose. Laivai yra labiau ekologiški, saugesni ir pigesni, palyginti su kitomis transporto rūšimis – automobilių, geležinkelių ar oro linijomis.
Lietuva turi Klaipėdos uostą, patogias krantines, kur galima vykdyti krovos darbus iš upės baržų į jūrų laivus, taigi vystydami vidaus laivybą stipriname ir jūrinę valstybę.
Stiprinant vidaus laivybą, VVKD savo pajėgumais pastatė didžiausią baržą, atnaujina turimą laivyną ir jau šiemet paskelbs konkursą dėl pirmojo elektrinio laivo-stūmiko įsigijimo. Jo kaina – 6,5-7 mln. eurų. Turėtume jį turėti jau po 1,5-2 metų.
Esame numatę atnaujinti visą transporto grandinę, kurią sudarys 6 elektriniai laivai-stūmikai, 12 nesavaeigių baržų bei nauja uostų infrastruktūra“, – planus atskleidė V.Vinokurovas.
Taigi Lietuva turi ambiciją tapti pirmąją šalimi pasaulyje su elektriniu vidaus vandenų laivynu.
Vis daugiau įmonių renkasi vandens kelią
Praėjusių metų rugpjūtį pabaigtas ambicingas projektas, kurio metu modernizuotas laivybos kelias tarp Kauno ir Klaipėdos, jau raško savo sėkmės vaisius. Vandens kelių logistiką pasirinkusios įmonės teigia, kad upių transportas padeda optimizuoti krovinių maršrutus ir mažinti bendrą įmonės generuojamą CO2 pėdsaką.
„Mūsų įmonė tiekia plieno gaminius savo klientams visoje Šiaurės Europoje, kurioje požiūris į tvarumą yra itin aktualus. Norime, kad tvarumas būtų atspindimas visuose įmonės procesuose – pradedant tiekimu, baigiant gamyba ir logistika. Upių transportas padeda mums optimizuoti krovinių maršrutus, naudoti aplinkai draugiškas transporto priemones ir mažinti bendrą įmonės generuojamą CO2 pėdsaką“, – teigė UAB „Kaunas Metal“ vadovas Robertas Buckus.
„Džiaugiamės, kad mūsų planai virto realybe ir turime naują galimybę transportuoti krovinius Nemunu, tai leidžia patogų pervežimą maršrutu Kaunas–Klaipėda.
Mūsų paskaičiavimais, vandens transporto būdu gabenant krovinį, į aplinką išmetama 2 kartus mažiau CO2 nei transportuojant jį sunkvežimiais. Savo veiklos procesuose skatiname tvarius sprendimus, todėl ir toliau ketiname krovinius iš Kauno gabenti didžiausia Lietuvos upe – Nemunu“, – patikino ir „Milsa grupė“ vadovas Mantas Makulavičius.
„Tikime, kad ir ateityje pavyks toliau tinkamai organizuoti krovinių gabenimą vandens keliu, krovos darbus bei kitas operacijas. Tai suteiktų galimybes krovinių kiekį padidinti keleriopai bei užtikrinti stabilų krovinių srautą.
Stengiamės prisidėti prie CO2 mažinimo, nes tvarumo didinimas yra vienas iš įmonės keliamų tikslų. Džiaugiamės, kad daug metų pamiršta laivininkystė Nemunu vėl atgyja, suteikia naujas krovinių gabenimo galimybes, supaprastina stambių, didelių ar negabaritinių krovinių gabenimą bei mažina transporto srautus keliuose“, – teigė „Serfas“ logistikos vadovas Marius Ušeckas.
Vandens transporto būdu gabenant krovinį į aplinką išmetama 2 kartus mažiau CO2 nei transportuojant jį sunkvežimiais.
„Arijus“ ekspedijavimo departamento direktorius Tomas Motijauskas tam pritarė: „Vandens kelias Nemunu yra puiki alternatyva mūsų logistikos poreikiams. Naudojant šią transporto priemonę, ne tik efektyviai pervežame krovinius, bet ir prisidedame prie aplinkos apsaugos. Tai puikus žingsnis į priekį link tvarios ir efektyvios logistikos ateities.“
Nauji maršrutai
Kauno žiemos vidaus vandens uostas (Raudondvario pl. 113, Kaunas), kuriame pastatyta ir į vandenį nuleista didžiausia Baltijos šalyse barža, yra naudojamas laivų stovėjimui bei gamybinei, ūkinei veiklai užtikrinti.
Kalbėdamas apie šių metų navigacijos sezoną, V.Vinokurovas patikino, kad didžiausia naujovė – Kuršių mariose atsiradęs papildomas maršrutas Pakalnės ir Rusnaitės upėmis.
„Rytinę Kuršių marių pakrantę toliau kviečiame atrasti“, – pasiūlė direkcijos vadovas.
Šiuo metu dėmesys skiriamas Nemuno aukštupiui. Šiemet turėsime laivuojamą vandens kelią iki Alytaus (pirmą kartą istorijoje), metų pabaigoje bus tvarkomas upių kelias iki Druskininkų. Atkarpa turėtų būti sutvarkyta iki kitų metų pavasario.
