Vyriausybės patvirtintame 6,3 mlrd. eurų vertės „Ateities ekonomikos DNR“ plane, kuris iki 2021 metų pabaigos turėtų padėti atgaivinti dėl koronaviruso krizės nukentėjusią šalies ekonomiką, šalies oro uostams numatyta 153,9 mln. eurų.
Pasak Arijando Šliupo, didžioji dalis šių lėšų bus investuojama į naują Vilniaus oro uosto keleivių terminalą, į orlaivių aptarnavimo bei terminalo plėtrą Kaune bei Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją.
„Nežiūrint į dabartiniu metu itin sumažėjusius keleivių srautus ir prognozuojant, kad tie keleivių srautai turėtų atsistatyti per dvejus-trejus metus, natūralu, kad yra geras metas atnaujinti infrastruktūrą, darant mažiau intervencijų ir trukdant keleivių srautų aptarnavimui“, – BNS sakė A.Šliupas.
Anot jo, infrastruktūros atnaujinimas jau buvo suplanuotas, o finansinė injekcija juos tik paspartins.
„Kai kurie pradėti jau dabar, tik dėl COVID-19 krizės šiek tiek stabtelėjom šiuo klausimu, bet turint alternatyvius finansavimo šaltinius, DNR planą, vėl tuos projektus aktyvuojame. Kitas dalykas, Palangos oro uosto kilimo-tūpimo tako rekonstrukcija buvo numatyta 2022 metais, bet mes pabandysime ją padaryti 2021 metais, tai tam tikri projektai bus paankstinti“, – sakė Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkas.
Pagal planą skrydžių krypčių atkūrimui, naujų pritraukimui bei rinkodarai numatoma skirti 38 mln. eurų, orlaivių aptarnavimo plėtrai Kaune – 21,4 mln. eurų, Vilniuje – 8 mln. eurų, o naujo terminalo statybai Vilniuje, terminalo plėtrai Kaune ir kilimo-tūpimo tako rekonstrukcijai Palangoje – 86,5 mln. eurų.
Iki krizės Vilniaus oro uostas buvo pritaikytas aptarnauti 3,5 mln. keleivių, tačiau pernai jų sulaukta apie 5 mln. Prognozuojama, kad į ikikrizinį lygį jis turėtų grįžti 2021-ųjų pabaigoje. A.Šliupo teigimu, pastačius naująjį keleivių terminalą, oro uosto pajėgumai padidėtų iki 7 mln. keleivių.
Kauno oro uosto pajėgumai dabar siekia 800 tūkst. keleivių, pernai jų buvo apie 1,2 mln., o pasak A.Šliupo, išplėtus terminalą, jis aptarnautų 2 mln. žmonių. Be to, čia norima vystyti orlaivių aptarnavimo paslaugas bei pritraukti naujų investuotojų.
„Tai ilgalaikis tikslas, ir nežiūrint į tai, kad visas aviacijos sektorius sustojęs, žinome, kad ir kokia bebūtų krizė, ekonomika yra cikliška ir po kritimo atsiranda augimas, todėl turime paruošti investicinę aplinką ir infrastruktūrą, kad galėtume pasiūlyti investuotojams patrauklias sąlygas kurtis ir kurti darbo vietas“, – BNS sakė A.Šliupas.
Tuo metu Palangos oro uosto rekonstrukcija svarbi skrydžių saugai: „Kilimo-tūpimo takas reikalauja atnaujinimo, siekiant užtikrinti skrydžių saugą ateityje. Kiekviena infrastruktūra turi savo gyvenimo terminą ir yra būtinybė periodiškai atnaujinti.“
A.Šliupo teigimu, dalies projektų rangos konkursai jau paskelbti, tikimasi darbus užbaigti per dvejus metus.
Kovą dėl koronaviruso šalims uždarius sienas ir oro bendrovėms laikinai nutraukus skrydžius, prognozuojama, jog šiemet bendras keleivių nuosmukis Lietuvoje sieks 50 proc., o skrydžių – 39 proc. Trys šalies oro uostai jau prarado daugiau nei 1,5 mln. keleivių.
Birželio pabaigoje skelbta, jog šių metų pabaigoje tikimasi pasiekti 80 proc. 2019 metų keleivių srauto.