„Dabar, manau, kad tų ginčų yra gerokai apmažėję, tikrai operatyviniu lygmeniu bendradarbiavimas yra gerokai pagerėjęs (...) dabar galima daug užtikrinčiau sakyti, kad jo (projekto – BNS) įgyvendinimas bus sklandesnis negu buvo iki šiol“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė I.Šimonytė.
„Nes iki šiol tikrai buvo daug tokio nesusipratimo ir dėl tos įmonės (bendra trijų Baltijos šalių įmonė „RB Rail“ – BNS), kuri veikdama Rygoje, tikrai visko nepadaro, ir dėl to, kad valstybės gana skirtingais greičiais bėga. Bet mes savo dalį, tiesą sakant, vykdome pakankamai pagal planą, tai yra tai, ką Lietuva turi padaryti“, – sakė premjerė.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius premjerės klausė, ar ji informuojama, kaip sekasi įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą.
„Ar politiniu lygiu yra atsiskaitoma, kaip toks projektas yra įgyvendinamas? Ar yra kalendorinis darbų atlikimo grafikas? Ar kas ketvirtį valdybos posėdžiuose dalyvauja susisiekimo ministras ar jo pavaduotojai? Ir ar jūs asmeniškai esate pastoviai informuojama, kaip sekasi šitą projektą įgyvendinti?“ – klausė parlamentaras.
I.Šimonytės teigimu, nuo praėjusių metų antrojo pusmečio Baltijos ministrų tarybos formatuose Lietuvos iniciatyva yra aptariamas „Rail Baltica“ progresas.
Lietuvos premjerės teigimu, valstybių, įgyvendinančių „Rail Baltica“ projektą, požiūris į jį šiek tiek skiriasi – Lietuva daugiausia dėmesio skiria bėgiams, tuo metu latviai ir estai, pradžioje koncentravęsi į stotis ir kitą infrastruktūrą, .
„Jeigu Lietuva skiria labai daug dėmesio tam, kas yra geležinkelis, tai yra visų pirma bėgiams ir juostoms, kurios yra reikalingos tam, kad sujungtų šalis, tai mūsų kolegos daugiau dėmesio pradžioje norėjo skirti stotims ir kitai infrastruktūrai, kuri, tiesą sakant, yra susijusi su geležinkeliu, bet, mūsų vertinimu, nėra pati svarbiausia“, – kalbėjo I.Šimonytė.
„Tačiau dabar iš tikrųjų matome labai daug pokyčio, labai gaila, kad per pandemiją įmonė, kuri buvo pasamdyta tos valdančiosios centrinės įmonės („RB Rail“ – BNS) teikti projektinius sprendinius, labai smarkiai užsivėlino ir dėl to užsivėlino labai daugelis darbų“, – teigė premjerė.
Ji pabrėžė, kad Lietuva ir Lenkija „savo dalį“ darbų atliks greičiau negu iki 2030 metų.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau yra teigęs, jog „Rail Baltica“ geležinkelio tinklo visose Baltijos šalyse ir Lenkijoje statybos pabaiga numatoma 2030 metais. Iki šiol oficialiai skelbta, kad „Rail Baltica“ nuo 2026 metų turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą.