Pasak jo, jeigu bus apsispręsta tiesti 240 kilometrų per valandą greičio keleivinę vėžę, Vilnius turėtų tapti jos dalimi, jeigu būtų apsistota ties lėtesne 120-160 kilometrų greičio keleivine vėže, ji galėtų eiti per Kauną, Vilnių prijungiant atskira atšaka.
„Aš galiu tik savo nuomonę pasakyti, jeigu kalbėti apie keleivinį traukinį, tai aš be Vilniaus tikrai neįsivaizduoju, jeigu kalbėti apie krovininį traukinį, tai iki Kauno šiandien dienai mes jau turime, galime ir toliau važiuoti šalia senąja vėže, tada nereikėtų išpirkinėti žemių. Žemių išpirkimas faktiškai yra daromas greitam traukiniui“, – interviu BNS sakė D.Budrys.
Pasak jo, tiesiant liniją per Kauną, iki Vilniaus turėtų būti nutiesta atšaka: „Verslo prasme, galėtų būti. Tada atšaka, ne atskira linija.“
Tačiau detaliau svarstyti Vilniaus klausimą kol kas turi ne jis, o studijos rengėjai: „Vėlgi nenorėčiau imtis tų dalykų, kad nepasakyčiau, kaip turėtų būti. Suprantu, kad yra noras, kad būtų atsakymai kuo greičiau, bet atsakymų kol kas neturiu.“