2020 m. pabaigoje Vengrijos vyriausybė už maždaug 10 mlrd. forintų (25 mln. eurų) nusipirko žemės ir veiklos teisių Italijos miesto pakrantėje.
Iki šiol šioje teritorijoje nieko neįvyko, tačiau projektui įsteigta valstybinė bendrovė nuo 2019 m. degina valstybės pinigus, rašo Vengrijos tiriamosios žurnalistikos portalas atlaszo.hu.
Žiniasklaidos priemonės teigimu, šalies vyriausybė sklypą vadina uostu, tačiau iš tikrųjų tai yra buvusi naftos perdirbimo gamykla, kurią dar tik ketinama paversti krovininiu konteinerinių laivų uostu.
Tokia transformacija kainuos dar 65 mlrd. forintų (162,5 mln. eurų). Tačiau galimybių studija buvo užsakyta tik įsigijus pramoninį sklypą, ir nors ji kainavo 160 mln. forintų (400 tūkst. eurų) valstybės lėšų, jos nenorima viešinti, rašoma atlaszo.hu.
2019 m. liepos pradžioje Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó ir tuometinis Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvini paskelbė, kad Vengrija įkurs uosto ir logistikos bazę Italijos mieste Trieste, kuris nuo Budapešto nutolęs mažiau nei per šešias valandas kelio automobiliu.
Sandoris galiausiai buvo sudarytas gerokai po oficialaus pranešimo, 2020 m. pabaigoje. Vengrijos valstybė nusipirko Italijos bendrovę „Aquila S.r.l.“, kuriai iki 2074 m. priklausė dalis žemės ir uosto koncesija. Kita teritorijos dalis buvo nupirkta iš kitos bendrovės, o visas verslas kainavo apie 10 mlrd. forintų (25 mln. eurų), rašo atlaszo.hu.
Oficialiame 2019 m. pranešime teigiama, kad Vengrijos vyriausybė „pagal 60 metų koncesijos sutartį už 31 mln. eurų įsigijo 32 hektarų sklypą su 300 metrų pakrantės ruožu Triesto uoste“.
Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó tuomet taip pat sakė, kad „taip pat planuojame 100 mln. eurų investicijas į infrastruktūrą laisvajame be muitų uoste, kad Vengrijos įmonės galėtų iš čia valdyti savo eksporto veiklą, kuri, kaip tikimasi, sieks apie 2 mln. tonų, arba 78 tūkst. konteinerių per metus“.
2022 m. rudenį Italijos laikraštis „Trieste News“ paskelbė, kad Vengrijos uosto plėtra iš viso kainuos 200 mln. eurų. Italai sumokės tik 45 mln. eurų iš šios sumos (iš Europos Sąjungos gauto Atkūrimo fondo), todėl likusius 155 mln. eurų (apie 64,8 mlrd. Vengrijos forintų) tikriausiai padengs Vengrijos vyriausybė, rašo atlaszo.hu.
Tuo tarpu portalas „Hungary today“, cituodamas Index.hu, kad Vengrijos kompanijos naująjį uostą Italijoje galėtų pradėti naudoti jau nuo 2026 m.
Nors Centrinėje Europoje yra bent kelios prieigos prie jūros neturinčios šalys, nuosavo uosto kūrimas kitoje šalyje nėra įprasta praktika.
Pavyzdžiui, didžiausias prieigos prie jūros neturintis Šveicarijos uostas yra įkurtas Bazelyje. Kroviniai į jį atkeliauja laivybai tinkama Reino upe per Nyderlandus.
