„Tai visu pirma turėtų būti pačių ukrainiečių sprendimas. Lietuva pati nesiims nei inicijuoti, nei spręsti šio klausimo. Patys ukrainiečiai turi nuspręsti dėl to“, – ketvirtadienį LRT sakė J.Neverovičius.
Penktadienį Stambule Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas pasirašė atskirus, bet identiškus susitarimus su Jungtinių Tautų ir Turkijos pareigūnais dėl užblokuotų laivybos maršrutų Juodojoje jūroje atvėrimo taip atblokuojant grūdų eksportą.
Autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka ir Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas birželio pradžioje aptarė Ukrainos grūdų tranzitą į Baltijos valstybių uostus, tačiau Minskas reikalavo, kad tokiu atveju būtų sudaryta galimybė išvežti ir baltarusišką produkciją.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė jo šalies grūdų tranzito per Baltarusiją galimybę. Kad grūdai iš Ukrainos į Baltijos šalių uostus negali būti gabenami per Baltarusiją, tuomet teigė ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
J.Neverovičius atkreipė dėmesį, kad vis geriau veikia sausumos koridorius per Lenkiją.
„Kanalas iš Ukrainos per Lenkiją į Klaipėdą veikia vis geriau. Jau yra atvažiavę devyniolika traukinių su žemės ūkio produkcija – ne tik grūdais. Taip pat atsirado kryptis iš Lietuvos į Ukrainą per Lenkiją, kai mūsų įmonės į Ukrainą cisternomis veža kurą. Taigi, su laiku matosi, kad ta logistinė grandinė veikia vis geriau, geležinkeliai sugeba vis geriau valdyti srautus ir atitinkamai suteikti prioritetą“, – teigė prezidento vyriausiasis patarėjas.
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) atstovė Kotryna Dzikaraitė BNS antradienį sakė, kad nuo gegužės 19-osios grūdai ir kita žemės ūkio produkcija iš Ukrainos geležinkeliu per Lenkiją vežami į Klaipėdą, iki šiol į uostą atvežta apie 27 tūkst. tonų krovinio.
