Dvikelio greitojo geležinkelio planuojama trasa eis nuo Vilniaus per Panerius, Lentvarį, šiauriau Vievio, šiauriau Kaišiadorių ir pasieks Kauną. Planuojama pagal galimybes jį tiesti greta esamo 1520 mm vėžės geležinkelio.
Rengiant specialųjį planą, numatytos regioninės jungtys su Vievio ir Kaišiadorių regioninėmis stotimis, Vilniaus intermodaliniu terminalu, Vilniaus ir Kauno oro uostais. Pagrindinės linijos ilgis sieks 95 km, o bendras ilgis su papildomomis jungtimis – 156 km. Kelionė traukiniu nuo Vilniaus iki Kauno be sustojimų regioninėse stotyse truks apie 38 minutes.
„Jungtis su Vilniumi neabejotinai padidina viso projekto sukuriamą pridėtinę vertę tiek ekonominiu, tiek socialiniu aspektais. Tačiau ši atkarpa yra ir viena sudėtingiausių, nes ji labiausiai urbanizuota. Nuolatinis dialogas su savivaldybėmis bei bendruomenėmis yra būtinas, todėl ir šiame konkretizuotų sprendinių etape vyks papildomi susitikimai su savivaldybėmis ir bendruomenėmis, kad būtų atsakyta į visus visuomenei bei verslo organizacijoms rūpimus klausimus“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Anot Dovydo Palaimos, už projekto vykdymą Lietuvoje atsakingos bendrovės „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovo, rengiant specialiojo teritorijų planavimo dokumento projektą buvo ieškoma priimtiniausių sprendimų atskiroms bendruomenėms ir savivaldybėms, kurias būsimas geležinkelis palies labiausiai: „Plane pateikiami tokie sprendiniai, kurie kiek įmanoma labiau atitinka tiek šalia geležinkelio gyvenančių žmonių ir veiklą vykdančių verslo organizacijų lūkesčius, tiek greitajam geležinkeliui keliamus reikalavimus.“
Žemės sklypų savininkai ir naudotojai, kurių sklypuose planuojamas europinės vėžės geležinkelis ar kiti infrastruktūros objektai, ir kaimyninių sklypų savininkai bei naudotojai apie parengtus konkretizuotus sprendinius bus informuojami registruotaisiais laiškais.
Optimali geležinkelio trasos Kaunas–Vilnius alternatyva patvirtinta 2021 m. pabaigoje, kuomet po intensyvių diskusijų su savivaldybių atstovais ir bendruomenėmis, taip pat atsižvelgus į europinei greitojo traukinio geležinkelio vėžei taikomus būtinus techninius standartus, buvo nuspręsta, kad visų suinteresuotų šalių poreikius labiausiai atitinka vadinamoji šiaurinė S5 alternatyva. Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengėjai – jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva“ (atsakingasis partneris) ir „DB Engineering & Consulting GmbH“.
„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinės vėžės dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą,
Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
