„Didžiosios Britanijos geležinkelio įmonės nori daugiau sužinoti apie Latvijos geležinkelių pramonę ir bendradarbiavimo galimybes – ir „Rail Baltica“, ir kituose geležinkelio infrastruktūros vystymo projektuose. Didžiosios Britanijos geležinkelių pramonės įmonės taip pat domisi galimybėmis dalyvauti „Rail Baltica“ projekte“, – pareiškė Neilas Walkeris, į Latviją atvykęs kartu su Didžiosios Britanijos geležinkelių pramonės delegacija.
„Rail Baltica“ yra didelės strateginės reikšmės projektas, kuris yra svarbus visoms trims jame dalyvaujančioms valstybėms, taip pat, tikėtina, Suomijai ir Lenkijai“, – pareiškė jis.
Pasak N.Walkerio, Didžiosios Britanijos geležinkelių pramonės įmonės veikia visame pasaulyje. Jos save laiko konkurencingomis ir siūlo platų profesinių paslaugų, konsultantų, tiekėjų ir technologijų asortimentą. Be to, Didžiosios Britanijos geležinkeliai yra vieni saugiausių Europoje.
„Didžiosios Britanijos įmonės veikia visame pasaulyje, taigi yra visiškai natūralu, kad tokie dideli projektai kaip „Rail Baltica“ jas sudomina ir jos nori juose dalyvauti“, – pareiškė N.Walkeris.
Paklaustas, kokį poveikį Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) – vadinamasis „Brexit“ – galėtų padaryti su „Rail Baltica“ susijusiems Didžiosios Britanijos geležinkelių pramonės planams, ypač atsižvelgiant į tai, kad „Rail Baltica“ statyba bus pradėta po 2020 metų, N.Walkeris atsakė tikįs, kad ES ir Didžioji Britanija pasieks geriausią įmanomą susitarimą.
Galiausiai, anot jo, Didžioji Britanija nesitraukia iš Europos ir jos įmonės ir toliau veiks Europoje bei kituose pasaulio žemynuose.
„Rail Baltica“ sujungs Helsinkį su Berlynu per Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. Geležinkelio tiesimo darbus numatoma baigti 2024-2025 metais.
Projektui, kurio vertė sieks apie 5 mlrd. eurų, ES 2014-2020 metais gali skirti iki 85 proc. lėšų. „Rail Baltica“ darbams Lietuvoje Europos Komisija pernai jau skyrė 106 mln. eurų, šiemet – dar beveik 191 mln. eurų.
