Nuo draudimo kainų pražilęs vežėjas: paprašė 20 tūkst. eurų – mano vilkikas tiek nekainuoja

Vilkiką apdrausti susiruošęs vežėjas neteko žado, gavęs draudimo įmonių pasiūlymus. Draudimas metams – 12-23 tūkst. eurų. Kai kurie verslininkai mokėti draudikams tokių sumų paprasčiausiai neįstengia, todėl rizikuoja ir dirba neapsidraudę arba netgi iškelia verslą į kitas valstybes. Draudikai atvirai apie tai kalbėti vengia, tačiau panašu, kad didesnės draudimo įmokos turi padengti jų nuostolius.
Vilkikai kelyje „Via Baltica“
Vilkikai kelyje „Via Baltica“ / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Anoniminis 15min skaitytojas mums prisistatė pražilusiu verslininku. Pražilo esą pamatęs vilkikų draudimo kainas. Ir iš tiesų – jis parodė tokias sumas, kuriomis paprasčiausiai sunku patikėti. Štai „Lietuvos draudimas“ už metinį draudimą paprašė beveik 12 tūkst. eurų, „Ergo“ sutiko transporto priemonę apdrausti tik už 20 tūkst. eurų. O „Gjensidige“ pasiūlymas šovė dar toliau – 23 tūkst. eurų už vilkiko metinį draudimą.

Galiojimo laikotarpis „Gjensidige“ „Lietuvos draudimas“ „Ergo“
3 mėn. 7 213 Eur 4 301 Eur 5 316 Eur
6 mėn. 12 113 Eur 6 807 Eur 10 135 Eur
12 mėn. 23 076 Eur 11 724 Eur 20 251 Eur

Verslininką ištiko šokas

Vyras kreipėsi į draudimo brokerius, prašydamas paskaičiuoti draudimo kainą. Atsakymas, kurį gavo iš bendrovių, jį paprasčiausiai paliko be žado.

„Kai atėjo preliminarūs paskaičiavimai, tai mane išvis šokas ištiko. Metinis vilkiko draudimas – 20 tūkst. eurų. Mano vilkikas tiek nekainuoja. Plius tai yra pusmečio apyvarta, iš kurios dar turi susimokėti 50 proc. degalams, servisui, padangos, kainuoja CMR krovinio draudimas, techninis aptarnavimas, keistas savininkų transporto mokestis, kuris neaišku kokį biudžetą papildo, mokesčiai už darbuotoją, kelių mokesčiai, PVM, kuro taršos mokestis, atlyginimas“, – 15min rašė „pražilęs verslininkas“.

Be to, reikia pasilikti pinigų apyvartinėms lėšoms. Taigi, vyro teigimu, pasižiūrėjus į civilinio draudimo kainas, „norisi ant durų spyną pakabint, nes ir taip aišku, kad į minusą dirbsi“.

„Tai dabar dar pigesni degalai leidžia kažkiek kvėpuoti, tačiau jeigu mūsų brangioji valdžia sugalvos kurui akcizą pakelti, tai kiekvienam eiliniui žmogui paskutinius triusikus numaus“, – apmaudo neslėpė „pražilęs verslininkas“.

Dėl išaugusių draudimo kainų vežėjai protestavo dar balandį, o dabar pamažu ima aiškėti pakilusių kainų padariniai, kuriuos verslininkai piešia kaip pražūtingus.

Keliauja be draudimo

Kai atėjo preliminarūs paskaičiavimai, tai mane išvis šokas ištiko. Metinis vilkiko draudimas – 20 tūkst. eurų. Mano vilkikas tiek nekainuoja, – skundėsi verslininkas.

Ar realu, kad draudimo įmonė už vilkiko draudimą per metus paprašė net 23 tūkst. eurų? Tikrai taip, 15min suskubo tikinti Erlandas Mikėnas, Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas.

„Jau trejus metus jaučiam smarkų kainų kilimą. Motyvuodami tuo, kad didelis nuostolingumas, yra tokių kainų, kaip 4, 5, 6, 7 tūkst. eurų vienam vilkikui. Aš pats turiu polisą tokį – vienam automobiliui per mėnesį 2 tūkst. eurų. Yra tokių pasiūlymų, kurių kaina yra išaugusi 300 proc.“, – apie smarkiai išaugusias kainas pasakojo E.Mikėnas.

Pasak jo, kai dar nebuvo įvestas euras, Lietuvoje vilkiką per metus buvo galima apdrausti už 1-1,5 tūkst. litų. Taigi kainų augimas tikrai ženklus.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Linava vadovas Erlandas Mikėnas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Linava vadovas Erlandas Mikėnas

„Įsivaizduokite, jeigu vilkikas kainuoja 80 tūkst. eurų, puspriekabė – apie 23 tūkst. eurų, ir mums dar reikia per metus pridėti va tokias žiaurias sumas. Vežėjams turint problemų Europoje, praradus Rusijos rinką, vežėjai galvoja, kaip išgyventi. Kai yra tokie mokesčiai, yra svarstoma, ar verta dirbti“, – aiškino „Linavos“ vadovas.

Pasak jo, dalis verslininkų jau patraukė į kitas šalis, tokias kaip Suomija, Estija, Lenkija, perregistravo ten įmones.

„Mes jau seniai jaučiame kainų augimą ir galvojame, kaip čia išsisukti iš šitos situacijos. Turime žinių, kad jie paprasčiausiai nesidraudžia, nes nėra pajėgūs sumokėti tokių pinigų“, – sakė E.Mikėnas.

Situaciją išgelbėtų kuriama bendra vežėjų draudimo bendrovė, tačiau greitai to padaryti nepavyks.

„Įmonė nebus įkurta taip greitai, viską reikia derinti su Lietuvos banku“, – pridūrė E.Mikėnas.

Ir draudikai dirba į minusą

Tuo metu draudikai pasakoja apie nuostolingą savo veiklą, kuri ir turi įtakos vis augančioms draudimo kainoms.

Lietuvos draudikų asociacija tikina, kad civilinės atsakomybės privalomasis draudimas nuo pat 2002 metų, kai tik buvo įvestas, yra nuostolingas. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą teikiančių draudimo įmonių bendras nuostolis pernai buvo per 19 mln. eurų.

Artūras Palevičius, ADB „Gjensidige“ TPVCA draudimo produkto vadovas, 15min aiškino, kad draudimo įmokos yra labai individualios, priklausančios nuo konkretaus vežėjo rizikos.

„Todėl vieniems vairuotojams įmokų dydis nekinta, o kitiems jis gali ir ūgtelėti“, – aiškino jis. A.Palevičius pasakojo, kad pastaraisiais metais Lietuvoje ir už jos ribų paaugo avarijų skaičius, nepaisant visų saugumo priemonių, kurios yra taikomos kelininkų, policijos, automobilių gamintojų.

„Padidėjęs avarijų skaičius savo ruožtu padidino ir draudikų išmokų mastą. Be to, brangesni automobiliai ir jų remontas taip pat atsiliepė išmokų dydžiui – už eismo įvykius ir automobilių remontą Lietuvos draudimo bendrovės šiemet sumokėjo daugiau. Vilkikų draudimo rizika yra gerokai didesnė nei kitų transporto priemonių, ypač didelė jų padaroma žala užsienio šalyse. Draudimo žalos atlyginimo bylos gali užtrukti metus ir ilgiau, o jei eismo įvykiuose nukenčia žmonės, užsienio šalyse jiems tenka atlyginti itin dideles sumas“, – aiškino vyras.

Be to, didėja rizika ir vairuojant vilkikus šalyse, kuriose eismas vyksta kita kelio puse, nei įprastai, pvz., Didžiojoje Britanijoje, Airijoje ir kt. – čia vilkikų vairuotojams nutinka daugiau eismo įvykių dėl nepatyrimo. „Antai pernai Britanijoje dėl vilkiko vairuotojo klaidos buvo apgadintas net istorinis tiltas per Temzę, o nuostoliai sudarė kelis šimtus tūkstančių eurų“, – pridūrė A.Palevičius.

Tenka padengti ir nedraustų vilkikų padaromą žalą

Draudimo įmonė įmoką kiekvienam klientui skaičiuoja, vertindama jį individualiai ir analizuodama daugybę veiksnių. Įmoką, asociacijos teigimu, lemia šie pagrindiniai veiksniai: avaringumo istorija, vairavimo patirtis, transporto priemonės rūšis ir galingumas, transporto priemonės registracijos vieta, infliacija, bendras eismo įvykių skaičius šalyje, remonto paslaugų įkainiai, vidutinis išmokamos išmokos dydis.

„Draudimas kaip produktas savo esme yra susijęs su solidarumu, t. y. į eismo įvykį patekusių vairuotojų nuostolius padengia visi apsidraudusieji, net ir tie, kurie eismo įvykio galėjo ir neturėti. Taip pat reikėtų paminėti, kad apsidraudusieji padengia ir neapdraustomis transporto priemonėmis padarytus nuostolius“, – 15min rašo Lietuvos draudikų asociacija.

Ji pateikė ir kelis eismo įvykių pavyzdžius.

1. Prancūzijos automobilių stovėjimo aikštelėje dėl netvarkingos elektros instaliacijos užsidegė Lietuvoje registruotas, nedraustas vilkikas. Jis apgadino 4 šalia stovėjusius vilkikus su priekabomis ir kroviniais bei automobilių stovėjimo aikštelę su įrenginiais. Bendras turtinės žalos dydis siekia 420 tūkst. eurų.

LDA nuotr./Avarija
LDA nuotr./Avarija

2. Jungtinėje Karalystėje vilkikas MAN, norėdamas išvengti susidūrimo, kliudė transporto priemonę VOLVO. Pareikšta pretenzija dėl neturtinės žalos, taip pat už sunkiai sužalotos nepilnametės mergaitės gydymo ir priežiūros išlaidas. Numatoma suma šioje byloje – 3,9 mln. eurų.

LDA nuotr./Avarija
LDA nuotr./Avarija

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų